2010 m. rugsėjo 30 d., ketvirtadienis

Pirma ekonomikos pamoka pagal A.Tabarroką ir D.Friedmaną

Kai kurie ekonomikos dėstytojai labai stengiasi įrodyti į pirmą paskaitą susirinkusiems studentams, kad ekonomika nėra mokslas apie palūkanų normas ir infliaciją. D.Friedmanas (tais laikais, kai dėstė ekonomiką) naudodavo Dungeons and Dragons stiliaus pavyzdį:
Sakykime, kad jūs esate herojus, o jus vejasi 40 blogiečių. Jūs turite lanką su 10 strėlių, ir kadangi esate herojus, niekada neprašaunate. Bet jūsų arklys pavargęs, ir blogiečiai, išsirikiavę vienas paskui kitą, jus vis tiek anksčiau ar vėliau pasivys. Ką daryti? Friedmano atsakymas - kiekvieną strėlę taikyti į priekyje bėgantį blogietį.

A.Tabarrokui labiau patinka pavyzdys iš realaus gyvenimo: pirmuosiuose reisuose, kurie iš Didžiosios Britanijos į Australiją plukdė katorgininkus, didžioji dalis keleivių mirdavo kelionės metu. Kilo skandalas. Vyriausybė bandė liepti laivuose turėti gydytojus, padidinti kapitonų atlyginimus, tikrinti laivus, bet niekas nepadėjo. Bažnyčia bandė apeliuoti į kapitonų žmogiškumą, bet irgi nieko nepešė. Pagaliau vienas ekonomistas pasiūlė mokėti kapitonams ne už įlipusius į laivą, bet už Australijoje iš jo išlipusius katorgininkus. Pasiūlymą įgyvendinus, mirštamumas sumažėjo iki ~1% per kelionę.

Abiejų pavyzdžių pagrindinė mintis - kad žmonės (ir goblinai) daro tai, kuo yra suinteresuoti, o suderinti grupės ir asmeninius interesus gali būti sunkiau nei atrodo.

2010 m. rugsėjo 29 d., trečiadienis

Maisto kainos kyla, nes bankai spausdina pinigus?

Paskutiniu metu tenka išgirsti daug versijų, dėl ko kyla maisto produktų kainos. Viena iš jų - visame pasaulyje valdžia skatindama ekonomiką, prispausdino daug pinigų, ir todėl pabrango maistas. Nekilnojamas turtas nepabrango dėl ekonominių sunkumų ir pasibaigiusio tikėjimo, kad nekilnojamas turtas būtinai brangz, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekės nepabrango dėl to, kad žmonės krizės metu susilaiko nuo tokių pirkinių, bei dėl stipraus konkurencinio spaudimo, todėl pinigų masės banga labiausiai pakenkė duonos ir grikių valgytojams.

Ar iš tiesų dėl besaikio pinigų spausdinimo maistas gali pabrangti labiau nei kitos prekės ir atlyginimai? Ne. Visų pirmą, maisto vartojimas yra santykinai stabilus, žmonės stengiasi nebadauti ir krizės metu, o gavę papildomų pinigų, juos išleidžia kitiems poreikiams tenkinti. Visų antra, su pinigų masės didėjimu paprastai būna susijęs paskolų bumas, ir pabrangsta tai, kam įsigyti imamos paskolos (nors greitieji kreditai paskutiniu metu ir paplito, maisto įsigijimui jų niekas neima, na gal išskyrus kai kuriuos specifinius gėrimus). Visų trečia, padidėjus pinigų masei, padidėja vertybių, kuriomis galima apsiginti nuo infliacijos, paklausa. Maistas šiam tikslui blogai tinka - jis greitai genda. Nors jei pamatysite savo pažįstamą Austrų ekonomikos mokyklos atstovą, parduotuvėje prisikrovusį pilną vežimėlį konservų, galite įtarti, kad artėja infliacijos banga. O jei tas jūsų pažįstamas dar ir suspėjo priaugti svorio, pagirkite jį už įžvalgumą - jis pasinaudojo gamtos suteiktu būdu taupyti pinigus, vartojant daugiau maisto tada, kai jis pigus.

Raibumynai

Ar pasisekė tiems, kas pirmi gavo naujus centrinių bankų išleistus pinigus?

Six rules

Mokytojai už marichuaną

Amerikiečiai eis dirbti runkeliais

Latvijos politinis žemėlapis

Mises Circle speech

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

Apie verslo kalbos ypatumus

Didelių įmonių valdyme dalyvaujantys darbuotojai, o taip pat jų konsultantai ir partneriai dažnai šneka labai keistai. Kai ekonomistai pastebi paplitusį keistą reiškinį, jie yra linkę daryti išvadą ne kad daugybė žmonių vienu metu išprotėjo, bet kad kažkas juos skatina tai daryti. Pvz., kaip rašė atrodo Superfreakonomics, jei darbuotojai mano, kad viršininkas uždirba neprotingai daug, jie kaltina supuvusią sistemą, tačiau iš pirmo žvilgsnio neprotingas viršininko atlyginimas gali motyvuoti darbuotojus, nes vienas iš jų galbūt pakils karjeros laiptais. Marginal Revolution neseniai rašė apie įmonių kalbos ypatumus. Didelėms įmonėms labai brangiai gali kainuoti nekonstruktyvi priešprieša ir ginčai tarp darbuotojų ir jų grupių, nes jose dažniausiai praktiškai neįmanoma nei vienareikšmiškai pamatuoti atskirų darbuotojų veiklos efektyvumo, nei objektyviai nustatyti, kuri iš ginčo pusių teisi. Todėl kai viešai pristatomas naujas sprendimas ar projektas, dažnai saugiausia yra kalbėti miglotai ir nevienareikšmiškai, net jei tai iš išorės atrodo kvailokai. Tuo tarpu kalbėjimas be užuolankų nors ir pagerina komunikaciją, bet skatina priešpriešą, ir paprastai aukojamas komunikacijos efektyvumas.

2010 m. rugsėjo 27 d., pirmadienis

Rothbard'o pasekėjams teks prisiminti neigiamų skaičių aritmetikos dėsnius

Šis straipsnelis - apie ekonomikos burbulus, pinigų spausdinimą, krizes, Austrų ekonomikos mokyklą, ir žmones, kurie aklai myli ekonomistą M. Rothbard'ą.

Panagrinėkime labai supaprastintą ekonomikos burbulų ir krizių modelį. Vieną kartą valdžia ima ir atspausdina daugiau pinigų, negu žmonės tikėjosi, kad jų bus spausdinama. Kaip teigia Rothbard'as, sunku tiksliai nustatyti momentą, po kurio žmonės supras, kad atspausdinti papildomi pinigai yra nepadengti realiais ekonominiais resursais, tačiau kurį laiką valdžia apgaus žmones ir iškreips ekonomiką. Kaip iliustravo R. Šimašius, "Jeigu jau visiškai paprastai tai paaiškinti - bumas ekonomikoje yra tada, kad statoma 10 namų, nors plytų ir kitų medžiagų turima tik penkiems (statoma todėl, kad buvo parūpinta daugiau pinigų, kurie sudarė įspūdį, kad nupirksi daugiau plytų)." Akivaizdu, kad amžinai taip tęstis negali, ir neišvengiamai artėja krizės valanda, kai "suprantama, kad visų namų neužbaigsi (nes paskui pinigų masės padidėjimą brangsta plytos ir paaiškėja, kad net su padidėjusiais pinigais plytų dešimčiai namų nenupirksi), todėl dalis statybų užšaldoma."

Šituos elementoriškus dalykus Austrų ekonomikos atsovai Lietuvoje yra puikiai įsisąmonę, ir tuo yra žymiai pranašesni už daugelį kitų ekonomikos ekspertų. Tačiau yra du įsisąmonimo būdai - aklas dogmatiškas iškalimas, ir normalus mokslinis supratimas. Deja pas mus per dažnai pasitaiko, kad aklai iškaltos austrų ekonomikos mokyklos dogmos dangstomos citatomis iš klasikų veikalų, ir pamirštama atsižvelgti į realybę.

Prisiminkime mokyklinio penktos klasės aritmetikos kurso dalį apie neigiamus skaičius, ir panagrinėkime, kaip Austrų mokyklos krizės modelis veikia priešingame režime - kai valdžia netikėtai atspausdina mažiau pinigų, negu žmonės tikėjosi (apie tokį pratimą nemaža dalis Austrų mokyklos atstovų bijo net pagalvoti). Lengva įsitikinti, kad tokio dirbtinio pinigų bado efektas bus priešingas - statomi tik trys namai, nors medžiagų turime net penkiems (statomi tik trys, nes valdžia dirbtinai sumažino pinigų, o tai sudarė įspūdį, kad pritrūks plytų).

Valdžia žymiai dažniau daro klaidą, kai prispausdina per daug pinigų, o ne per mažai, ir paprastai galioja Austrų verslo ciklo modelis tradiciniame režime. Per mažas pinigų prispausdinimas yra labai reta išimtis. Tačiau mūsų visų nelaimei, šiuo metu būtent taip yra atsitikę JAV - ten valdžia buvo žmones įtikinusi, kad spausdins tiek dolerių, kad kiekvienais metais vidutinis kainų lygis kils 2%. 2008 m. pabaigoje žmonės buvo žiauriai apgauti - dolerių buvo atspausdinta per mažai, infliacija nukrito žemiau normos, o būsto krizę JAV centrinis bankas tokiu būdu perkėlė ir į visus kitus ekonomikos sektorius.

2010 m. rugsėjo 23 d., ketvirtadienis

Pasaulinė makro situacija

Europa. Eurozonos krizė tęsiasi, situacija paskutiniu metu paaštrėjo, net trys eurozonos valstybės - Graikija, Airija ir Portugalija yra rizikingiausių pasaulio valstybių dešimtuke. Kredito rizikos draudimo rinkų nuomone, tikimybė, kad per artimiausius penkis metus bankrutuos Graikija, sudaro apie 50%, Airijos bankroto tikimybė sudaro apie 36%, Portugalijos - apie 31%.

JAV. Šią savaitę JAV centrinis bankas pripažino, kad infliacija JAV tapo per maža, ir pažadėjo reikalui esant imtis papildomų priemonių, kad laikui bėgant, infliacija padidėtų iki normalaus dydžio. Deja, iš JAV centrinio banko pranešimo galima suprasti, kad jie bus patenkinti, jei infliacija lėtai pakils iki 2%, tuo tarpu nedarbo problemos sprendimui būtina, kad šis procesas įvyktų kuo greičiau.

Kinija. Rinkos jautriai reaguoja į Kinijos ekonomikos rodiklius, rugpjūčio mėnesio silpnesnės statistikos sukeltą susirūpinimą panaikino geresni rugsėjo rodikliai - tai reiškia, kad Kinijos burbulas dar nepradėjo sprogti.

2010 m. rugsėjo 21 d., antradienis

Geri ir blogi bolševikai

Neseniai Econtalk paskyrė porą laidų bolševikų atėjimui į valdžią Rusijoje ir po to vykusioms intrigoms. Knygos Politics, Murder, and Love in Stalin's Kremlin autorius Paul Gregory pasakoja apie N.Bucharino likimą, o R.Service, parašęs L.Trockio biografiją, kalba apie savo herojų. Gregory Buchariną truptį idealizuoja: jis nors ir priklausė kompartijos politbiurui, visgi gailėjosi badu mirštančių valstiečių, jaunystėje klausėsi Böhm-Bawerk'o paskaitų, ir jei netyčia būtų laimėjęs kovą dėl valdžios (nors P.Gregory sutinka, kad idealistai laimi retai), gal net būtų pabandęs įvesti socialdemokratinį valdymo modelį. Service į Trockį žiūri truputį kitaip: nors galų gale tapo bolševikų auka, nors buvo labiausiai išsilavinęs iš bolševikų, Trockis pilietinio karo metais vadovavo Raudonajai armijai, ir jo rankos neišvengiamai smarkiai suteptos. Po Lenino mirties ilgą laiką vyko kova dėl valdžios pagal neaiškias taisykles, bet viena iš jų - reikėjo laimėti partijos draugų simpatijas. Dėl to Service nuomone aukščiausias pareigas užimantys bolševikai riedavosi dėl palyginus neesminių dalykų, juos pateikdami kaip rimtą konfliktą, bet konfliktas beveik visada būdavo visų pirma dėl valdžios, ir tik paskui dėl valdymo sprendimų.

Skirtingus požiūrius į bolševikus yra apibendrinęs B.Kaplanas, taip pat neseniai savo mintis kalbėjęs per Econtalk. Yra toks pasakymas, kad kuo didesnė valdžia, tuo labiau ji sugadina valdančiuosius. Todėl kai kas mano, kad bolševikai iki revoliucijos buvo kilnūs idealistai, tik deja valdžia juos sugadino. Kitas, F.A.Hayeko (ir P.Gregory) požiūris - kad kovoje dėl valdžios laimi blogiausi. Dėl to nors Bucharinas (o gal ir Trockis) buvo kilnūs idealistai, jie buvo pasmerkti pralaimėti Stalinui. B.Kaplanas (ir R.Service) mano, kad nereikia persistengti ieškant gėrio ten, kur jo niekada nebuvo, nes visi bolševikai dar prieš revoliuciją sutarė dėl tikslų ir metodų, kurie buvo baisūs iš pat pradžių. Nors tas baisumas akivaizdžiai pasimatė tik po revoliucijos, jau XIX a. buvo matančių, kur veda ankstyvųjų socialistų idėjos. Vienas iš jų - mažai žinomas vokiečių rašytojas E.Richteris, kuris 1893 metais knygoje Pictures of the Socialistic Future pabandė įsivaizduoti socialistų idėjų pritaikymą praktikoje, ir išėjo gana kraupi distopija.

2010 m. rugsėjo 18 d., šeštadienis

Raibumynai

Rimvis sapnuoja krepšinį

Užkalnis apie "The Guardian"

NY vs. London "In many ways, the cities of London and New York are very similar. They both have lots of buildings. The names of both cities contain letters. Men and women walk freely in the streets, occasionally crossing roads or getting the bus. There are shops.
        And yet, the cities of London and New York are also very different. One (New York) is in the United States, the other (London) is in the United Kingdom. In London, people say “pavement” and “lift” and pluralise the word “math”..."

How the Financial World Sees Itself

2010 m. rugsėjo 16 d., ketvirtadienis

Short selling'as ir investicijų portfelio optimizavimas

1994-2009 metais dedicated short bias hedge fondų indekso metinė grąža buvo neigiama ir sudarė -2,5% (tokie fondai stambiu mastu parduoda skolintus vertybinius popierius ir pelnosi iš jų vertės kritimo). Per tą patį laikotarpį S&P 500 indekso metinė grąža buvo +7,6%. Pabandykite atspėti, gerai ar blogai dirbo short hedge fondai 1994-2009 metais?

Iš tikrųjų šie fondai dirbo puikiai. Jeigu jie nemokėtų atskirti gerų įmonių nuo blogų, jų grąža būtų maždaug lygi iš minus vieneto padaugintai S&P 500 grąžai. Jeigu jie gerai dirba savo darbą ir sėkmingai nustato, kurios įmonės yra blogesnės už kitas, jų grąža tiesiog pasidaro mažiau neigiama. Yra netgi short fondų, kurių premijavimas atitinka šitą logiką - jeigu rinkos indeksas per metus pakyla 10%, o short fondas per metus nukrenta 3%, premija skaičiuojama nuo 7%, nes fondas septyniais procentais aplenkė padaugintą iš minus vieneto indekso grąžą.

Kyla klausimas, ką reikia padaryti, kad neigiama gerai dirbančių short fondų grąža pavirstų nauda portfeliui. Atsakymas toks - short fondus reikia laikyti itin pigiu draudimu nuo rinkos kritimo. Įsigiję pigų draudimą nuo rinkos kritimo, galime padidinti portfelio dalį, skirtą rizikingoms investicijoms ir taip padidinsime tikėtiną portfelio grąžą bei sumažinsime tikėtiną portfelio riziką. Juk jei būtų pigių ir efektyvių vaistų nuo nutukimo, tikriausiai valgytume daugiau bandelių su uogiene?

Yra du povandeniniai akmenys, kurių gali sutrukdyti mūsų norui sumažinti riziką ir padidinti grąžą. Visų pirma, labai svarbu, kad short strategija tikrai mokėtų atskirti gerus vertybinius popierius nuo blogų. Prieš porą metų pradėjo populiarėti taip vadinami 130/30 fondai. Šie fondai su svertu investuodavo 130% gautų lėšų į vertybinius popierius, bei parduodavo 30% dydžio nuo investuotų į fondą lėšų sudarantį pasiskolintų akcijų kiekį. Tačiau nemažai tokių fondų per krizę parodė prastus rezultatus - jiems nepavyko tinkamai atskirti, kuriuos vertybinius popierius reikia įsigyti, o kuriuos - pasiskolinus parduoti. Investuotojų lūkesčiai nepasiteisino - tokie fondai per krizę nukrito labiau nei rinkų indeksai, o jų rizika buvo didesnė nei rinkos.

Antra problema yra susijusi su market timing'u - sprendimu dėl laiko, kada reikia įeiti į rinką, ir kada išeiti. Gana dažnai klaidingus laiko sprendimus priima patys investuotojai, sudarydami savo portfelį ir investuodami į long ir short pozicijas. Klaidų padaro ir patys short fondai - kartais jų veiklą apriboja rinkų reguliatoriai, o kartais ir jie patys blogai nusprendžia, kada reikia iki maksimumo padidinti short pozicijas, o kada jas reikia apriboti.

Išvada - short selling'ą (skolintų vertybinių popierių pardavimą) reikėtų nagrinėti tik bendro investicijų portfelio optimizavimo kontekste. Norint, kad short selling'as duotų gerų rezultatų, laukia dvi labai sunkios užduotys - reikia įsitikinti, kad shorting'o strategija tikrai atskiria pelus nuo grūdų, bei išvengti klaidų pasirenkant įėjimo ir įšėjimo iš rinkų laiką (market timing).

2010 m. rugsėjo 13 d., pirmadienis

Pasiektas litų kiekio rekordas, pinigų masė M2 dar niekada nebuvo tokia didelė

Lietuvos banko duomenimis liepos mėnesį pinigų masė M2 pasiekė rekordinį dydį ir sudarė 45 mlrd. litų. Prieš tai buvęs pinigų masės M2 maksimumas buvo pasiektas 2008 m. rugpjūtį. Metiniai pinigų masės M2 augimo tempai buvo 9,5%, o pinigų masė M1 per paskutinius 12 mėnesių išaugo net 18%. Geri pinigų statistikos rodikliai leidžia manyti, kad Lietuvos ekonomika ir toliau kapstysis iš krizės.

Nors mes ir turime rekordinę pinigų masę, ekonominės veiklos apimtys dar gerokai atsilieka nuo ankstesnio maksimumo. Taip yra todėl, kad susilpnėjus gyventojų, finansinių institucijų bei valdžios finansinei būklei, atsargumo dėlei kaupiami papildomi finansiniai buferiai ir sumažėjo pinigų cirkuliacijos greitis. Pinigų masę padidino ir gerokai didesni nei prieš krizę centrinės valdžios sektoriaus indėliai, tačiau iš tikrųjų valstybės skolų augimas yra viena iš problemų, kurias būtina išspręsti norint, kad Lietuvos ekonomika augtų.

2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

Penktadienio skaitiniai: gerti sveika

Kad kai žinai saiką, alų gerti sveika, buvo ne paslaptis jau senovėje. Bet geriausiais turimais šiuolaikinio mokslo duomenimis, tą patį galima pasakyti apie saikingą (iki 30-60 ml gryno alkoholio per dieną) bet kokių alkoholinių gėrimų vartojimą. Tiksliau, saikingai geriantys gyvena ilgiau už negerenčius.

Paskelbus vieną ar kitą tyrimą su analogiška išvada, dažnai iškeliami pora prieštaravimų:
  • galbūt prie negeriančių priskiriami ir gerti metę alkoholikai pažeistomis kepenimis
  • galbūt egzistuoja trečias veiksnys, su kuriuo koreliuoja tiek gyvenimo trukmė, tiek polinkis (arba sugebėjimas) saikingai gerti
E.Cramptonas (trečioji nuoroda) gana itikinamai paneigia tiek vieną, tiek kitą galimybę. Tyrimų daryta pakankamai, ir kai kuriuose jų buvę alkoholikai traktuojami atskirai, todėl pirmą prieštaravimą galima atmesti. Tuo tarpu atsižvelgus į visų žinomų veiksnių (tokių kaip amžius, lytis, šeimyninė padėtis, pajamos ir t.t.) įtaką, efektas sumažėja taip nežymiai, kad sunku įsivaizduoti nežinomą veiksnį, galintį turėti tokią didelę įtaką.

2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Kuo krepšinis geresnis už futbolą?


LMCM finansų analitikai atliko statistinį tyrimą ir nustatė, kiek kurioje sporto šakoje lemia komandų sugebėjimai, ir kiek lemia laimė ar atsitiktinumas. Iš nagrinėtų sporto šakų stipriai pirmauja krepšinis, kuriame didžiausią įtaką rezultatams turi sportininkų sugebėjimai. Stipriai atsilikdamas antroje vietoje yra futbolas. Ledo ritulis yra kažkur per vidurį, o amerikiečių mėgstamose sporto šakose - beisbole ir amerikietiškame futbole Fortūna itin dažnai parklupdo stipresnes komandas.

Atsižvelgdami į šią analizę, galime pateikti rekomendacijas dėl atsiliekančių sporto šakų. Futbolo turnyruose reikėtų padidinti žaidžiamų rungtynių skaičių atsisakant loteriją primenančių atkrintamųjų varžybų etapų. Ledo rituliui reikėtų pailginti rungtynių laiką, kad geriau suspėtų atsiskleisti komandų sugebėjimai. Lietuviams reikėtų pradėti žaisti beisbolą - gal kartais netyčia pasiseks ką nors laimėti. O amerikietiškas futbolas ir taip sukelia daug sportinių traumų ir nėr čia ko jį bandyti tobulinti.

LMCM aišku labiausiai rūpėjo sugebėjimų ir laimės įtaka investavimui. Deja, nors finansų rinkose sugebėjimai ir lemia daugiau negu ruletėje, atsitiktinumų svarba investavime gerokai didesnė negu tokiame prastame sporte kaip amerikietiškas futbolas.

2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis

Dar apie obligacijų burbulus

Vakar rašiau apie Marginal Revolution pacituotą mūsų anglišką tekstą apie burbulus, šiandien šios svarbios temos tesinys - kuo gi skiriasi JAV ir Graikijos valstybės obligacijų burbulai?

Graikijos obligacijų burbulą sukėlė optimistai. Euro banknotuose pamatę graikiškas raides, Vokietijos ir Prancūzijos bankininkai pradėjo per pigiai skolinti Graikijai pinigus. Burbulas pradėjo sprogti tada, kai paplito pesimistinės mintys apie tai, kad skolas kada nors reikės grąžinti, o nelabai yra iš ko.

JAV obligacijų burbulą kelia pesimistai. Burbulas kyla dėl baimės, kad JAV laukia dar vienas sunkus ekonomikos nuosmukis, iš kurio teks kapstytis daug daug metų. Burbulas sprogs, jei/kai paaiškės, kad ekonominės perspektyvos iš tiesų yra geresnės, ir vėl įsivyraus optimizmas.

Yra ir vienas JAV bei Graikijos obligacijų burbulų panašumas. Abiem atvejais burbulai leis valstybės išlaidų procentą nuo BVP padidinti daugiau nei reikėtų.

2010 m. rugsėjo 3 d., penktadienis

Psichologinis draudimas

Kai koks nors fondo valdytojas viešai giria kokią nors akciją, gali būti dvi priežastys. Gal jis, pigiai prisipirkęs, nori paskleisti informaciją, kuri padidintų akcijos vertę. O gal jis nori nenumušdamas kainos išeiti iš pozicijos, ir todėl užsiima reklamavimu.

Kai koks nors viešas ekspertas giria kokią nors akciją ar investavimo strategiją, irgi gali būti dvi priežastys. Gal būt ekspertui tiesiog lengviau įrodinėti tai, kuo jis yra stipriai įsitikinęs, ir taip gaunasi kokybiškesnis straipsnis. O gal tas ekspertas užsiima psichologiniu draudimu, ir kalba vienaip, o daro priešingai. Jei viešas eksperto patarimas pasirodytų esąs niekam tikęs, nukentėtų eksperto ego, tačiau asmeninis investicijų portfelis išliktų sveikas.

2010 m. rugsėjo 2 d., ketvirtadienis

NT burbulo sugrįžimo tikimybė

Penktadienį-šeštadienį vyko kasmetinis Jackson Hole centrinių bankų simpoziumas. Radau įdomią statistiką iš Carmen Reinhart pranešimo - nagrinėjant dideles krizes išsivysčiusiose ekonomikose, net 90% atvejų reali būsto kaina po dešimt metų vis dar būdavo mažesnė nei prieš krizę.

2010 m. rugsėjo 1 d., trečiadienis

Mokyklų esmė nėra mokymas

Rugsėjo pirmosios proga kaip gi neprisiminsi garsiausių JAV George Mason universiteto ekonomistų požiūrio į mokyklas. Apie T.Coweno požiūrį rašėme jau anksčiau. Jo kolega R.Hansonas daugeliu klausimų su Cowenu nesutinka, bet dėl mokyklų jie visiškai sutaria.

Hansonas pritariamai cituoja straipsnį, kuriame sakoma, kad mokykla nėra natūrali, nes laukinių žmonių vaikų niekas nemoko, bet jie patys visko išmoksta stebėdami suaugusiuosius ir žaisdami. Be to, laukinių vaikams suteikiama visiška laisvė kol jie užauga, o ir suaugę laukiniai turi daug laiko gulėti po palme ir nieko neveikti.

Atsiradus žemdirbystei, o vėliau pramonei, žmonėms atsirado daug monotoniško darbo, kuriam laisvos laukinių sielos iš prigimties nepritaikytos. Mokyklos paplito dėl to, kad jos šiek tiek (nors ir nelabai daug) padeda paversti laisvus ir savo nuomonę visada turinčius vaikus pareigingais ir darbščiais darbuotojais. Pasaulyje yra keletas mokyklų, kur nėra mokytojų, ir vaikams leidžiama veikti ką nori. Jas baigę vaikai žiniomis nenusileidžia įprastinių mokyklų auklėtiniams, bet jei tokios mokyklos paplistų, tai galėtų suduoti rimtą smūgį darbuotojų produktyvumui.

Raibumynai

Ar atsigaus Estijos ekonomika (viskas taikytina ir Lietuvai)?

Kuo amorali monetarinė politika skiriasi nuo sadistinės?

@#$%Ing Symbols

Ian Fleming lietuviškai

Į Škotiją – paklaidžioti po laukinius kalnus ir paragauti hagio