Apie globalizacijos įtaką kultūrai

T.Cowenas kažkada seniai yra parašęs dvi knygas apie kultūros ekonomiką: In Praise of Commercial Culture ir Creative destruction: How Globalization Is Changing the World's Cultures. Neseniai baigiau klausyti seną jo paskaitą, daugiausia turbūt pagal antrosios knygos medžiagą. Pagrindinė Coweno mintis - kad jautrūs ir pikti pesimistai, kurie sako, kad globalizacija griauna tradicinį meną ir kultūrą, ir pasaulis dėl to tuoj pavirs dideliu Makdonaldsu, yra neteisūs. Jie mano, kad kultūros plitimas tolygus karui ar krepšiniui, kai vienai pusei laimėjus kažkas kitas turi pralaimėti. Iš tikrųjų dėl globalizacijos vyksta kultūros mainai, dėl kurių dažniausiai laimi visos suinteresuotos pusės.

Vienas mechanizmas, kaip dėl globalizacijos išlošia visi, yra paprasta prekyba. Dėl ekonomikos augimo ir technologijų pažangos tobulėja ir pinga menininkų priemonės - labiausia muzikantų ir kompozitorių, bet taip pat ir kitų, pvz. neturtingiems trečiųjų šalių dailininkams jų amatą palengvino akriliniai dažai, o subsacharinės Afrikos medžio drožinėjimas kaip meno rūšis atsirado tik tada, kai atsirado importinių plieninių peilių. Be to, dėl turizmo ir informacinių technologijų plėtros tradiciniams menininkams išsiplėtė rinka, kurioje jie gali parduoti savo kūrinius. Kai kurie menininkai niekina pelną, bet niekas negali paneigti, kad išaugusi rinka turėjo esminės teigiamos įtakos tiek italų ir olandų dailininkų, tiek austrų / vokiečių kompozitorių kūrybai.

Bet Cowenas labiau akcentuoja kitą mainų mechanizmą. Jo mėgstamas pavyzdys yra Jamaikos muzika. Jamaika yra maža angliškai kalbanti šalis netoli JAV, todėl, kai XX a. šešto dešimtmečio pabaigoje JAV radijo transliacijos ėmė pasiekti Jamaiką, pagal pesimistines teorijas Jamaikos muzika turėjo išnykti neišlaikiusi konkurencijos su JAV muzika. Vietoje to iš tradicinės Jamaikos muzikos dėl JAV įtakos atsirado keletas naujų stilių, iš kurių garsiausias be abejo regis. Cowenas atkreipia dėmesį ir į regio dainų tekstus, kurie smarkiai paveikti vakarų kultūros, bet tuo pačiu unikalūs.

Anot Coweno, panašus reiškinys į regį yra šiuolaikiniai Holivudo filmai. Filmus kurti kainuoja žymiai brangiau, todėl jų kūrimas koncentruojasi keliuose pasauliniuose centruose, iš kurių Holivudas be abejo įtakingiausias. Bet Holivudo filmai jau seniai nėra grynai amerikietiški - jie yra tarsi viso pasaulio kultūros mišinys, pritaikytas filmų formatui ir vidutinio globalizacijos paveikto žiūrovo skoniui.

Cowenas iš laisvos rinkos šalininkų išsiskiria tuo, kad labai mėgsta ieškoti jos silpnųjų pusių. Jis pripažįsta, kad dėl visgi pasitaiko atvejų, kai importinė kultūra užgožia vietinę. Jam nepatinka sustipėjęs superžvaigždžių efektas, dėl kurio Haris Poteris tapo perkamiausia knyga keliasdešimtyje šalių, ko anksčiau nebuvo buvę. Taip pat jis sutinka, kad Tokijas, Paryžius ar Londonas yra labai supanašėję, todėl turistui, ieškančiam autentikos, reikia sukti vis mažiau pramintais takais. Iš kitos pusės, bet kuriam iš tų miestų gyventojų prieinama kultūros įvairovė yra nepalyginamai išaugusi - taigi globalizacija mažina skirtumus tarp skirtingų pasaulio dalių, bet didina įvairovę kiekvienoje iš jų.