Vienas iš "austriškų" argumentų prieš pinigų kiekio didinimą išaugus pinigų paklausai yra toks, kad išaugusi pinigų paklausa atspindi žmonių objektyvų poreikį taupyti, o pinigų kiekio padidinimas ir vartojimo skatinimas prieštarauja šiam žmonių poreikiui. Dažnai šiame kontekste minimi senukai, kurie jaunystėje dėl tokios monetarinės politikos prašvilps savo santaupas ir senatvėje neturės ko valgyti.
Šiame argumente painiojamas taupymas ir grynųjų pinigų kaupimas. Iš tikrųjų būsimiems senukams didesnę žalą daro dėl laiku nepadidėjusios pinigų pasiūlos kylančios krizės (pvz. jei jie turi akcijų arba nekilnojamo turto, ir kaip tik per krizę tampa senukais), o dėl padidėjusio pinigų kiekio atitinkamai pabrangsta jų turimas turtas, ir būsimi senukai žalos nepatiria. Bet niekas neverčia būsimų senukų prašvilpti savo santaupų. Santykis tarp vartojimo ir taupymo gali likti toks pat, nes darbo vietos įmonėse, kurios kuria investicines prekes, yra niekuo ne prastesnės už kuriančias vartojimui skirtas prekes. Svarbu tik kad nepradėtų mažėti nominali jų apyvarta ir joms netektų mažinti nominalių darbo užmokesčio sąnaudų, nes tą kaip žinia dėl psichologinių priežasčių lengviausia yra padaryti ne mažinant alyginimus, o atleidžiant darbuotojus.
Šiame argumente painiojamas taupymas ir grynųjų pinigų kaupimas. Iš tikrųjų būsimiems senukams didesnę žalą daro dėl laiku nepadidėjusios pinigų pasiūlos kylančios krizės (pvz. jei jie turi akcijų arba nekilnojamo turto, ir kaip tik per krizę tampa senukais), o dėl padidėjusio pinigų kiekio atitinkamai pabrangsta jų turimas turtas, ir būsimi senukai žalos nepatiria. Bet niekas neverčia būsimų senukų prašvilpti savo santaupų. Santykis tarp vartojimo ir taupymo gali likti toks pat, nes darbo vietos įmonėse, kurios kuria investicines prekes, yra niekuo ne prastesnės už kuriančias vartojimui skirtas prekes. Svarbu tik kad nepradėtų mažėti nominali jų apyvarta ir joms netektų mažinti nominalių darbo užmokesčio sąnaudų, nes tą kaip žinia dėl psichologinių priežasčių lengviausia yra padaryti ne mažinant alyginimus, o atleidžiant darbuotojus.
Pranešimai
Taip ir nesupratau, kodėl vietoj darbo santykių apmokestinimo palengvinimo krizės metu reikia apiplėšinėti senukus?
AtsakytiPanaikinti"Šiame argumente painiojamas taupymas ir grynųjų pinigų kaupimas."
AtsakytiPanaikintiJei grynų kaupimas nėra taupymas, tai kas tada yra?
"Santykis tarp vartojimo ir taupymo gali likti toks pat, nes darbo vietos įmonėse, kurios kuria investicines prekes, yra niekuo ne prastesnės už kuriančias vartojimui skirtas prekes. Svarbu tik kad nepradėtų mažėti nominali jų apyvarta ir joms netektų mažinti nominalių darbo užmokesčio sąnaudų"
Nori pasakyti, kad nesvarbu ką gaminti, svarbu kiek?
123, taip ir nesupratau, kurioj vietoj matai senukų apiplėšinėjimą.
AtsakytiPanaikintiGiedriau, jei žmogus atsiima iš banko indėlį, tai yra grynų pinigų kaupimas, bet ne taupymas. Tas pats su visu kitu deleveraging'u (lietuviškai turbūt bus sverto trumpinimas).
Ką ir kiek gaminti, nematoma ranka paprastai gerai sutvarko. Bet labai sunku patikėti, kad visi staiga taip dvasiškai patobulėjo, kad visų prekių staiga visiems užtenka 8 procentais mažiau. Jeigu netyčia toks patobulėjimas įvyktų, monetarinėje sistemoje su NBVP taikiniu viskas pabrangtų 8 procentais, bet nebūtų krizės. Aišku visa ši teorija susijusi su atlyginimų nenoru keistis, kuriuo tu netiki.
"Ką ir kiek gaminti, nematoma ranka paprastai gerai sutvarko."
AtsakytiPanaikintiTikrai taip. Su sąlyga, kad nematomos rankos netampo monetaristai su naujų pinigų įliejimu į tam tikras sritis beigi manipuliavimu palūkanų normom.
"Bet labai sunku patikėti, kad visi staiga taip dvasiškai patobulėjo, kad visų prekių staiga visiems užtenka 8 procentais mažiau."
Jei prieš tai kelis metus iš eilės užtekdavo 8 procentais daugiau nei pagamindavo, nieko keista, kad šiandien tenka tenkintis 8 procentais mažiau. Ir čia nevertinant fakto, kad daliai žmonių draudžiama dirbti.
"Jeigu netyčia toks patobulėjimas įvyktų, monetarinėje sistemoje su NBVP taikiniu viskas pabrangtų 8 procentais, bet nebūtų krizės."
Krizė neišvengiamai būtų po to, kai paaiškėtų kokius kapitalo iškraipymus ir iššvaistymus sukūrė pinigų kiekio padidinimas per kredito rinkas.
Paslėpė diedukas užpečkyje 100USD. Jei bus spausdinami pinigai, nedarbas mažės, bet diedukui bus blogiau. Jei bus mažinamas darbo santykių apmokestinimas - bus geriau ir diedukui, ir ekonomikai.
AtsakytiPanaikintiVisų pirma, dieduko pinigams užpečkyje nebūtinai bus blogai. NBVP taikinys teoriškai veikia ir su nuline infliacija.
AtsakytiPanaikintiAntra, nereikia painioti narkomafijos su diedukais.
Darbo santykių apmokestinimo mažinimas galbūt gerai ilgalaikiam augimui, bet kiek jis gali padėti per krizę, sunku pasakyti. Laikinas apmokestinimo sumažinimas daug nepadės, o nuolatinį sumažinimą galima padaryti tik sumažinus išlaidas. Bet valstybės išlaidų sumažinimas per krizę sukels neigiamą paklausos šoką. Išeina uždaras ratas. Žymiai paprasčiau, jei viską sutvarko monetarinė sistema.
AtsakytiPanaikinti"valstybės išlaidų sumažinimas per krizę sukels neigiamą paklausos šoką"
AtsakytiPanaikintiSu sąlyga, kad valstybės išlaidos finansuojamos dangiška mana, o ne sumažinant privataus sektoriaus išlaidas (padidintais mokesčiais, skolinimusi ar pinigų spausdinimu nėra jokio skirtumo), nemažinti valdžios išlaidų yra tikrai gera mintis. Visa bėda, kad dar niekas nesugalvojo iš kur gauti manos. Nepaisant to, kad Keynes'o pasekėjai bei kitokie monetaristai ir aiškina, kad sugalvojo.
Valstybės išlaidų sumažinimas per krizę išlaikant normalų biudžeto deficitą neturi jokios neigiamos įtakos bendrąjai paklausai.
AtsakytiPanaikintiKas susiję su pinigų kaupimu, tai aš irgi pritarčiau tam, jog tai nėra taupymas tikrąja prasme, ir drįsčiau pacituoti J. Keynes, kuriam gal dažnokai ir nepritarčiau, bet jo pastebėjimas apie money demand yra gana tikslus:
AtsakytiPanaikinti“desire to hold money as a store of wealth is a barometer of the degree of our distrust of our own calculations and conventions concerning the future.”
2 Nyazoff: trumpuoju laikotarpiu jeigu išlaidų sumažinimas neturi neigiamos įtakos, tai mokesčių mažinimas neturi teigiamos įtakos. Kitaip neįsivaizduoju, kas čia per modelis.
AtsakytiPanaikintiPatikslinsiu. Ilgasis laikotarpis susideda is daugelio trumpuju. Valstybes islaidu sumazinimas visada naudingas net ir trumpuoju laikotarpiu, su salyga kad optimizuojamas biudzeto deficito dydis. Modelis austro - neokeinsistine sinteze.
AtsakytiPanaikinti