S.Landsburgas apie tai, kad kuo sekso daugiau, tuo jis saugesnis, rašė prieš beveik 14 metų, todėl šis post'as gali atrodyti kaip itin apgailėtinas bandymas pasididinti populiarumą šimtąjį kartą pasakojant tą patį nešvankų anekdotą. Bet surizikuosiu, nes visų pirma, per krizę ir pigus populiarumas šio to vertas, o visų antra, S.Landsburgas pats šia tema vis rašo ir kalba, įskaitant šį klipą ir 12-ą knygos The Big Questions skyrių.
Landsburgo argumento esmė - kad seksas su užsikrėtusiu partneriu yra neigiama externality, t.y. užsikrėtę žmonės per dažnai (vertinant naudą ir žalą visai visuomenei) užsiima seksu, nes didžiąją dalį kaštų patiria ne jie patys, o jų partneriai. Analogiškai, seksas su neužsikrėtusiu partneriu yra teigiama externality, todėl neužsikrėtę žmonės per retai (vėlgi - vertinant naudą ne jiems patiems, bet visuomenei) užsiima seksu, o tiksliau - turi per mažai sekso partnerių.
Kokia gi nauda visuomenei, jei seksualiai mažai aktyvus neužsikrėtęs žmogus (pavadinkime jį Adomu) susiranda papildomą sekso partnerį(-ę) (pavadinkime ją Ieva)? Visų pirma, tai naudinga Ievai, kuri kitu atveju galbūt būtų susiradusi kokio nors bjauraus viruso nešiotoją. Bet visuomenei dar svarbiau, kad jei Ieva jau užsikrėtusi, ji galbūt užkrės Adomą, ir Adomas mirs, o kartu mirs ir virusas. Jeigu vietoj Adomo Ieva susirastų seksualiai aktyvesnį partnerį, jis gali paskleisti virusą žymiai plačiau.
S.Landsburgas, parašęs minėtą straipsnį, o paskui ir knygą tokiu pat pavadinimu, sulaukė nemažai kritikos. Vieni kritikai nesuprato jo (tiksliau - M.Kremerio, kuriuo Landsburgas remiasi) matematikos, o kiti teigė, kad Landsburgas nepagrįstai ignoruoja kitus faktorius, dėl kurių seksualiai mažai aktyvių žmonių atsiradimas atsitiktinių santykių rinkoje yra neigiama externality. Bet to kol kas neaptarinėsime, nes tiek daug tokio pigaus populiarumo mums dar nereikia.
Pranešimai
*Native Nations*
Prieš 6 valandas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą