Kam reikalingas švietimas?

Naivi ekonominė švietimo teorija sako, kad švietimas yra investicija į žmogiškąjį kapitalą, ir kuo daugiau žmogus mokosi, tuo jis tampa vertingesnis kaip darbuotojas, o mokytis verta tol, kol ribiniai mokymosi kaštai tampa lygūs ribinei naudai.

Ciniška ekonominė švietimo teorija sako, kad gero universiteto diplomas yra kaip povo plunksnos - jis potencialiam darbdaviui parodo, kad žmogus yra protingesnis ir darbštesnis už kitus, nes sugebėjo baigti universitetą. Dėl to jauni žmonės veltui gaišta geriausius jaunystės metus universitetuose, nes visi nori pasirodyti esą geresni už kitus.

T.Cowenas knygoje Create Your Own Economy pateikia savo švietimo teoriją. Jis sako, kad technologijos jau seniai leidžia mokytis namuose, ir nors tai būtų žymiai pigiau, didžioji dalis švietimo vyksta mokytojui ir mokiniams (arba dėstytojui ir studentams) būnant vienoje patalpoje. Coweno nuomone tai susiję su tuo, kad švietimas yra "grupinė terapija", kurios paskirtis yra šiek tiek pakeisti mokinių/studentų žmogiškąją prigimtį, kad jie sugebėtų truputį geriau susikaupti ir truputį logiškiau mąstyti. Nelabai aišku, kodėl tokia terapija turėtų būti veiksmingesnė už placebą, bet Cowenas sako, kad ko gero ji ir nėra veiksmingesnė. Jei pabandytume padaryti dvigubą aklą bandymą, kai dalis studentų mokosi pas tikrus dėstytojus, o kitai daliai apsimetę dėstytojais žmonės įteigia, kad juos moko (ir studentai patiki), išorinio stebėtojo požiūriu galbūt nesiskirtų ne tik rezultatas, bet ir pats procesas.