2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: du požiūriai į dvasinį tobulėjimą

J.Haidtas savo knygoje The Happiness Hypothesis sako, kad budistai ir stoikai yra labai panašūs, nes ragina atsiriboti nuo materialaus pasaulio malonumų, t.y. maksimizuoti utility keičiant ne utility funkcijos argumentus, o pačią funkciją. T.Cowenas knygoje Create Your Own Economy mato skirtumą tarp budistų ir stoikų (kurie turėjo įtakos A.Smito The Theory of Moral Sentiments) pagal jų požiūrį į informacijos apdorojimą. Budistų metodas yra ištuštinti protą visiškai, arba susikoncentruoti į vieną paprastą objektą, o stoikai kreipė didelį dėmesį į tai, kaip teisingai susidėlioti prioritetus, kad pasaulio negandos neturėtų didelės įtakos.

8 komentarai:

  1. Kaip sakai tuos prioritetus teisingai susidėlioti?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš pats daug nepadėsiu, bet daugelyje LT knygynų filosofijos skyriuje Seneka yra aiškus lyderis pagal asortimentą.

    AtsakytiPanaikinti
  3. "t.y. maksimizuoti utility keičiant ne utility funkcijos argumentus, o pačią funkciją ".

    Asmeniškai šiame sakinyje aš įžvelgiu paradoksą, t.y. jei mes turime utility fukciją U=f(x1,x2...xn), tuomet mes maksimizuojame priklausomą kintamąjį - utility (U) - bet staiga jūs teigiate, kad mes maksimizuosime U maksimizuodami kažkokį kitą priklausomą variable - tarkime Z - bet jei šie kintamieji nėra related, tuomet Z maksimizavimas neturės jokios įtakos Utility funkcijai.

    Todėl drįsčiau teigti, kad vis dėlto reikia pasilikti prie U funkcijos argumentų ir jų manipuliacija bandyti pasiekti didžiausią naudingumą. Jei atsiribojimo nuo materialių malonumų partial derivative (procentinis) U atžvilgiu yra su didžiausiu teigiamu koeficientu, tai jo impact ir bus didžiausias U funkcijai. Jei mes teigsime, kad atsiribojimą nuo materialių malonumų galime traktuoti kaip atskirą funkciją - tebūnie A=g(v1,v2...vn) - ir reikia ją maksimizuoti, tačiau vis tiek A maksimizavimas savotiškai (implicitly) lems ir U maksimizavimą, nes U=f[g(v),x1...xn], kur g(v) yra atsiribojimo nuo materialių malonumų funkcija A, o likusių veiksnių x1...xn pavadinimai ir koeficientai bei jų ženklai priklauso nuo kiekvieno individo subjektyvaus suvokimo.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Man atrodo A atsiradimas nieko nepaaiškina, tik viską supainioja. Sakykime su x1 = r1, x2 = r2, ..., xn = rn, funkcijos reikšmė U(r1, r2, ..., rn) = R. Sakykime r1 yra 2 buteliai Coca colos per dieną, o r2 - viena laida "Atleisk" per dieną. U savininkas nueina pas guru, dvasiškai patobulėja, ir kitą rytą nubudęs tą pačią R gali pasiekti su 1 Coca colos buteliu ir neįsijungdamas televizoriaus. (bet vartodamas tą patį kiekį x3..xn). Man atrodo tokį procesą paprasčiausia apibūdinti sakant, kad pasikeitė U, o ne bandant įsivesti papildomą A.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Komentare, mano nuomone, yra savotiškos teisybės, bet vis tiek conclusion gaunasi, kad tu pakeitei argumentus (bent jau išmetei iš kintamųjų X2), bet funkcija liko U.

    Galbūt tarp eilučių turėčiau įžvelgti, kad keičiasi ne pati funkcija, o jos forma. Tokiai minčiai, manau, pritarčiau. Tiesiog mano samprotavimas pagrįstas tuo, kad mes, kad ir kaip besielgdami, vis tiek bandome maksimizuoti tą pačią U - tačiau jos forma, t.y. indiference curve'ai, linkę dažnai keistis.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Galimi du požiūriai:
    1. Klasikinis. Egzistuoja siela, kuri turi pastovią funkciją U ir dvasinio išganymo potencialą A.
    2. Ne paslaptis, kad šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau žmonių praktikuoja sinkretizmą - iš ryto budistas, po pietų pravoslavas, o vakare - horoskopų skaitytojas. Tokius žmones geriau modeliuoti, kaip neturinčios pastovios funkcijos U. Tokie žmonės yra tarsi utility zombiai, juos viena "dvasingumo" porcija sunaikina ir jie iš gyvuliuko su funkcija U1 tampa gyvuliuku su funkcija U2.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Nereikia kaltinti šiuolaikinės visuomenės. Neurologai turi pakankamai įrodymų, kad žmogaus asmenybė yra trapi nemažo skaičiaus pakankamai autonomiškų procesų "koalicija". Pasikeitus koalicijai pasikeičia ir balsavimo dėl U rezultatai.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Dariau, jei funkcija yra taisyklė, kaip kintamųjų reikšmių aibę atvaizduoti į funkcijos reikšmių aibę, tai visai galima sakyti, kad pasikeitė funkcija. O pasakymas kad pasikeitė funkcijos forma labai jau susijęs su funkcijos grafiniu atvaizdavimu. Bet kuriuo atveju, abu šnekam apie tą patį.

    AtsakytiPanaikinti