2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

Kodėl motinystės (tėvystės) pašalpos gilina krizę, ir kaip jas patobulinti

Panagrinėkime motinystės (tėvystės) pašalpų ekonominę įtaką:
1. Pašalpos didina mokesčių naštą, todėl lietuviai dirba mažiau ir yra ne tokie turtingi.
2. Pašalpos skatina gimstamumą, kas naudinga tiek naujai gimstantiems žmonėms, tiek aplinkiniams ir visam pasauliui. Dėl didesnio gimstamumo daugiausiai praranda naujai gimstančių žmonių vyresniesieji broliai ir seserys, tačiau bendra nauda didesnė už žalą.

Ar sudėjus šiuos du dalykus didesnė išeina nauda, ar žala, neįmanoma pasakyti neįsivėlus į ginčą dėl socialinės diskonto normos, bet šis įrašas ne apie tai. Sakykime, kad vyriausybė nusprendė padaryti pasaulį geresnį ateities kartoms ir skatinti gimstamumą. Dabartinės pašalpos tam itin prastai tinka, nes

3. Pašalpos skatina jaunas mamas (šiek tiek - ir tėčius) nedirbti.
Tai neracionalu bet kuriuo metu, o ypač blogai per krizę mažoje atviroje šalyje, kur vienintelė viltis išsigelbėti iš krizės yra kad sumažės atlyginimai, ir jaunos mamos konkuruodamos darbo rinkoje galėtų prie to prisidėti.

Šio neigiamo poveikio būtų galima išvengti, jei motinystės (tėvystės) pašalpa būtų išmokama vienu kartu, nereikalaujant, kad žmogus dvejus metus po pašalpos gavimo nedirbtų. Tiesa, tokiu atveju smarkiai susilpnėtų dar vienas pašalpų poveikis, t.y. kad

4. Maži vaikai daugiau laiko praleidžia su savo mamomis.
Jiems tai be abejo naudinga, bet ar dabartinė sistema ne per daug juos lepina? Kai kurie vaikai jai turėtų būti dėkingi už 2 punktą, t.y. kad iš viso gimė, o kiti per krizę galėtų pasitenkinti natūralia nesubsidijuojama mamų meile.

14 komentarų:

  1. 1. pasalpos gali ir mazinti mokesciu nasta, pvz. del geresnes demografines perspektyvos sodra ir biudzetas gali moketi maziau palukanu
    2. OK
    3. super pasiulymas, tik tauta nesupras
    4. cia yra privatus reikalas ir kiekviena seima sita nusprendzia individualiai, todel nagrineti sito klausimo pasalpu kontekste nebutina

    AtsakytiPanaikinti
  2. Šiandien naudojam blogą kaip chat'ą, bet kodėl gi ne.

    1. Įdomi biudžeto balansavimo strategija - paskatinti gimstamumą, kad paskui būtų daugiau mokesčių. Tik net jei matematiškai ji naudinga (kuo irgi abejoju), bijau, kad globalizaciją jai gali pakišti koją.
    3. Mes gi ne populistai.
    4. Nori ar nenori, šiuo metu valstybė per pašalpas į tai kišasi. Aš su savo pasiūlymu irgi kišuosi.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ai, pirmą punktą ne taip supratau. Bet globalizacija vis tiek gali pakišti koją.

    AtsakytiPanaikinti
  4. 4. visu pirma vaikus lepina ne "sistema", o mamos. Ir jei tai pakankamai svarbu mamoms, tai jokios cia sistemos nieko nepakeis.

    AtsakytiPanaikinti
  5. "2. Pašalpos skatina gimstamumą"

    Kuom remdamiesi taip teigiate? Mano nuomone, tai tiesiog populiarus mitas, eksploatuojams populistų.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Ekonomistai nuo daugumos žmonių skiriasi tuo, kad mano, kad žmonės reaguoja į tai, ką yra skatinami daryti. Pvz. ekonomistai mano, kad jeigu benzinas pabrangsta, jo perkama mažiau, tuo tarpu liaudyje populiari nuomonė, kad kaina tikrai benzino paklausai įtakos turėti negali, nes jei žmonėms reikia kur nors nuvažiuoti, tai jie ir važiuoja. Analogiškai, ekonomistai mano, kad jei mamos yra skatinamos nedirbti, jos daugiau laiko praleidžia su vaikais. Ir jeigu jaunos moterys yra skatinamos tapti mamomis, tai jos taip ir daro. Kokio dydžio šie efektai - jau kitas klausimas. Statistikos departamento puslapyje 2009 m. gimstamumo dar neradau, bet girdėjau gandų, kad Antakalnio gimdymo skyriuje laisvų vietų nedaug.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Nesamones.

    1. Mokescius didina politikai, o ne pasalpos.

    2. Pasalpos skatina gimstamuma? Atlikote tyrima, kad taip teigiate?

    Mano galva, gimstamuma paskatino zmoniu tikejimas, kad gyvenimas tik geres ir geres, beje pries du metus taip galvojo dauguma.

    3. Pasalpos skatina mamas ir tevus nedirbti? Jei mokotes ekonomika, turetumete grizti prie pradmenu ir juos pasikartoti. Tiek to, padesiu:

    "zmogus stengiasi patenkinti didziausia savo noru poreiki, atlikdamas kuo maziau darbo"
    B.Martinkus, V.Žilinskas, Ekonomikos pagrindai.Technologija, Kaunas 2008.

    Valdzia vercia tevus nedirbti, nes anksciau bunant motinystes atostogose buvo galima prisidurti is "autoriniu", o tai leisdavo sugebantiems prisideti prie BVP ir biudzeto.

    Zmogus renkasi kas jam naudingiau, toks jau tas zmogus.

    ... "jaunos mamos konkuruodamos darbo rinkoje"... jaunuoli, jus esate zalias (nepykit) kaip bato aulas... ir tikriausiai neziurite tv. Siandien buvo gera laida "Asistentai", Zuokas ieskojo darbo. Zinote, ka Vilniaus darbo birzos direktorius pasake? Siandien uzregistruota 50 000 bedarbiu, o darbo pasiulymu yra 300. Jums atrodo nepakankama konkurencija? Reikia dar mamu?

    Galima butu testi ir testi... taciau uzteks. DZ.M.Keinso megstamiausias posakis buvo "ilgu laikotarpiu mes visi mire". Jis reiskia, kad veiksmu (valdzios ir protingu) reikia dabar, o ne laukti kol nematoma ranka viska sutvarkys... ji, zinoma, sutvarkys, taciau kaip sake klasikas... gali buti velu.

    pagarbiai, andrius
    s00014@mail.com

    AtsakytiPanaikinti
  8. 2 andrius
    1. Ar politikai didina mokesčius, ar išlaidas - panašus klausimas kaip apie vištą ir kiaušinį. Aš iš dalies sutinku, kad jei įmanoma surinkti daugiau mokesčių, tai valdžia tuo pasinaudos ir juos surinks, ir jei panaikinsime vieną išlaidų rūšį, ją pakeis kita. Visgi nemažai daliai valsybės išlaidų, įskaitant ir pašalpas, būdinga tai, kad joms atsiradus paskui jas panaikinti labai sunku. Ta prasme pašalpos didina mokesčių naštą.

    2. Žr. mano komentarą aukščiau. Visada galima sakyti: "iš kur jūs žinot, kad šį kartą sumažinus batų kainą jų bus perkama daugiau? Palaukim duomenų, ir tada darykim išvadas". Galim palaukti duomenų ir šį kartą. Bet man atrodo diskutuoti galima tik dėl efekto dydžio, o ne ginčytis, kad jis egzistuoja.

    3. Martinkus ir Žilinskas be abejo parašė didelę išmintį :-), bet ar aš jai prieštarauju? O gal pašalpos skatina dirbti daugiau?

    Nepatikėsit, bet šiandien klebonas per mišias sakė, kad nereikia pykti ant tų, kurie patys nesupranta, ką bando paneigti, ir aš juo patikėjau. Ką gi Keinsas pasiūlytų mažai atvirai šaliai krizės metu? Biudžeto deficitas ir taip liejasi per kraštus, todėl fiskalinis stimuliavimas atkrinta. Galbūt siūlytų devalvuoti litą, bet neaišku, ar būtų teisus - apie tai jau rašėm ne kartą, pvz. čia. Lieka laukti, kol nukris atlyginimai. Laimei, galbūt tai įvyks per vidutinio ilgumo laikotarpį, ir kai kurie iš mūsų sulauks jo pabaigos.

    Kalbant apie darbo biržą - jų statistika turi trūkumų. Visų pirma, dalis "bedarbių" toliau dirba neoficialiai. Antra, tik specifinė darbdavių rūšis registruoja laisvas darbo vietas darbo biržoje. Be to, gali būti, kad šiuo metu darbo biržos klientų tarpe labai išaugusi minimalaus atlyginimo įtaka nedarbui.

    AtsakytiPanaikinti
  9. 2. esu girdejes, kad pagal empirinius tyrimus skatinimas labai mazas.

    3. panaikinus pasalpas, mamos tikriuausiai nusprestu dabar darbo vis tiek neieskoti, nes krizes metu tikimybe susirasti darba yra gana maza, uztruktu nemazai laiko, be to, mazesnis ir atlyginimas, todel tiketina jos skirtu laika vaikui, nes tokia alternatyva tikrai patrauklesne, nei ilgai trunkanti, tiketina ne ypac sekminga darbo paieska, kuri kainuoja nemazai pastangu ir laiko.

    AtsakytiPanaikinti
  10. dėl 2 - per krizę nelabai turtingoje šalyje efektas turėtų būti sustiprėjęs. Vidutinių būsimų tėvų sprendimo tas be abejo nepakeičia, bet svarbu, kaip reaguoja esantys ant apsisprendimo ribos.

    dėl 3 - galbūt vienos neieškotų visai, o kitos ieškotų nelabai intensyviai. Bet per krizę joms dirbtinai uždrausti dirbti tikrai nėra išmintinga.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Gerb. Šališkas stebėtojau,

    Vėl su Jumis nesutinku:

    1.Politikai didina mokestinę naštą. Pensijos, pašalpos ir kt. soc. išmokos yra tam tikri fiksuoti valstybės kaštai, kuriuos bandant drąstiškai sumažinti atimant iš įvairių socialinių grupių gręsia teisminiais ginčais su Lietuva, nes mažinimų praktiškai neįmanoma įgyvendinti greitai (Keinsas) nesulaužant įstatymų ar kitų susitarimų. Pvz.: Lietuvos ir Latvijos konstitucinių teismų išaiškinimai dėl neteisėto pensijų sumažinimo ir kt.

    Ką reikia daryti jei kaštai yra fiksuoti? Na, makroekonomikoje kalbama apie fiskalinę ir monetarinę politiką (apie tai truputį žemiau), o mikroekonomikoje (valstybę gi galima savotiškai įsivaizduoti kaip įmonę, ar ne? Na, jei Jūs nesutiksite, pasiremsiu merkantilistais, jie pirmieji panaudojo tokią alegoriją) tai:
    norint maksimizuoti pelną (būtų – biudžeto proficitas) reikia didinti pajamas.
    Kaip? Sumažinti kainą arba padidinti kainą t.y. sumažinti arba padidinti (vienus arba kitus) mokesčius. Kada sumažinimas atneša daugiau naudos, kada padidinimas? Yra tokia Lafero kreive.

    2. Kad gimstamumas sumažės aš tuo taip pat beveik neabejoju, tačiau tai nepatvirtins Jūsų hipotezės. Pašalpos vis tiek liks pakankamai didelės procentine prasme (nuo atlyginimo) ir laiko atžvilgiu (tie patys du metai). Mano galva, gimstamumą įtakos kritęs bendras tikėjimas ateitimi.


    3. Martinkus ir Žilinskas padarė didelį darbą išleisdami savo knygą, tačiau dėl išminties galima ginčytis, man jie daugiau panašūs į du pirdalius plagiatorius, PVZ: psl.47, 1.4.1. pav., tiesiog identiškas P. ir R. Wonnacott knygoje Makroekonomika (Litterae Universitatis 1994) 43 psl. Pateiktam 3-3 pav. Tokių perlų lietuvių autorių leistose knygose apstu.

    4. Kolega, pralinksminot. Vaikštot į bažnyčią? Kunigėlis per mišias nepasakojo apie Glass-Steagall Act of 1933, Regulation Q? Jei mūsų CB yra impotentas, tai gal būt tokios priemonės galėtų būti panaudotos skandinavijos bankų tramdymui (čia aš apie monetarinę politiką, fiskalinis stimulas, Jūs minėjote, kad jau panaudotas), tada nereikėtų a) valstybei skolintis brangiai iš tų pačių skandinavijos bankų, b) verslui nereikėtų konkuruoti dėl pinigų su valstybe. Sutinku, bankai skandinaviški, Švedija pirmininkauja ES, kiltų didelis „tarptautinis“ nepasitenkinimas. Tačiau, tai juk mūsų valstybė, mūsų gyvenimas nuo to priklauso. Latvijoje bankai gi sutiko nurašyti 10 % visų skolų.

    Ir žinote ką? Imigrantai (tie patys kur gyvena Rukloje), jų išlaikymas yra brangesnis nei tos pašalpos motinoms. Jei lietuvės motinos negimdys, gimdys kitataučiai. Ką tada sakysit?

    Andrius

    AtsakytiPanaikinti
  12. Andriau,
    pas mus kolektyvas įvairus - vieni partinę mokyklą baigę, kiti į bažnyčią vaikšto :-)

    Apiplėšti švedus, kad nereikėtų skolintis - originalus kovos su krize pasiūlymas, bet aš jam nepritariu.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Taip, Stebėtojau,

    nelieskime švedų, atiduokime jiems paskutines kelnes... oi, ne, kelnes jie mums patys numovė. Dabar kėsinasi į tai kas liko:)

    Sėkmės.
    Andrius

    AtsakytiPanaikinti