2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

Latvija ir valiutų krizių modeliai

Nobelio premijos laureatas Paul Krugman rašo apie valiutų krizių modelių vystymąsi. Galima spėti, kad jis turbūt net nežino, kas yra Latvijos sostinė, todėl įvertinti valiutos krizės grėsmę Latvijai teks patiems.

  • Pirmos kartos valiutų krizių modeliai sako, kad valiutų krizės kyla, kai dėl valiutos kurso neatitikimo spekuliacinės atakos metu greitai išsenka centrinio banko valiutos rezervai. Latvijos centrinio banko balansas remiasi valiutų valdybos principu, pagal kurį centrinio banko pinigų emisija pilnai padengiama užsienio valiutos rezervais, todėl Latvija yra pilnai apsaugota nuo pirmojo tipo valiutų krizių.
  • Antros kartos valiutų krizių modeliai sako, kad valiutų krizės kyla, kai valdžia nusprendžia, kad ginti valstybę nuo valiutų krizės per daug žalinga ekonomikai (pavyzdys - Anglija 1992). Antros kartos krizių modeliai labiau paaiškina didelių uždarų ekonomikų valiutų krizes, todėl nelabai tinka Latvijai. Pagal šiuos modelius svarbiausias faktorius yra interesų grupių politinė įtaka. Latvijos ekonominės krizės pradžioje valiutinio stabilumo šalininkai turėjo absoliučią persvarą (prisiminkime kad ir Latvijos spec. tarnybų veiksmus prieš apie krizę kalbančius rusų tautybės ekonomistus). Ši persvara išlieka ir dabar, tai įrodo stabilizacinė valdžios politika Latvijoje.
  • Trečios kartos valiutų krizių modeliai akcentuoja ne valdžios, bet privataus sektoriaus situaciją. Esant dideliam privataus sektoriaus įsiskolinimui užsienio valiuta, ekonomika gali patekti į situaciją be išeities - privatus sektorius atsiduria priešbankrotinėje būklėje nepriklausomai nuo valiutos kurso politikos, o valstybės veiksmus stimuliuojant ekonomiką riboja valstybės skolos našta. Esant tokiai situacijai, Krugmanas rekomenduoja žemo valiutos kurso politiką, kuri esant mažesniems atlyginimams galėtų sumažinti nedarbą. Oficiali Tarptautinio valiutos fondo pozicija kitokia - jie mano, kad perėjus prie žemo valiutos kurso vienu metu bankrutuotų labai daug privataus sektoriaus įmonių, kas dar labiau padidintų bedarbių skaičių, nes Latvijos teismai nepajėgūs vienu metu optimaliai išspręsti didelio skaičiaus bankroto bylų. Stabilaus valiutos kurso politika turi ir kitų privalumų - ją vykdant nuo nuvertėjimo apsaugomos gyventojų santaupos. Pagal trečios kartos modelius, svarbu teisingai parinkti kurso politiką pačioje ekonomikos krizės pradžioje, ir jos nuosekliai laikytis. Politikos keitimas šiuo metu būtų gerokai pavėluotas, nes Latvijos darbo rinka jau pakankamai adaptavosi prie krizės.

Išvada. Latvija apsaugota nuo pirmojo ir antrojo tipo valiutos krizių. Pagal trečiosios kartos krizių modelius, šiuo metu Latvijai naudingiausia stabilaus valiutos kurso politika.

3 komentarai:

  1. Aš truputį abejoju, kiek darbo rinka adaptavosi. Kad tik nereikėtų dar porą metų adaptuotis.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Adaptavosi ne iki galo, bet pokyciai darbo rinkoje pakankami, kad valiutos kurso pokyciai nebeduotu naudos.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jeigu adaptavosi ne iki galo, reiškia valiutos devalvavimas naudos duotų. Tik labai gali būti, kad ta nauda būtų mažesnė už žalą.

    AtsakytiPanaikinti