- Irano prezidentas, pagarsėjęs pareiškimais, kaip iš karto bombarduos Izraelį, yra ~17-as pagal įtakingumą politikas. Įtakingiausias yra Ali Khamenei, t.y. Irano teokratinė santvarka panaši į Europą prieš 500 metų.
- Su ekonomine padėtimi Irane buvo prastai dar iki krizės (ten vietomis klesti socializmas), todėl nacionalizmas ir priešprieša su pasauliu yra būdas išsilaikyti valdžioje. Tik Irane šiitai, o Bin Ladenai - sunitai, dėl to jie negali susivienyti ir rengti bendro kryžiaus karo, o netgi konkuruoja dėl autoriteto Islamo pasaulyje.
- Iranui labiau apsimoka grasinti pasidaryti bombą ir mainais gauti kažką iš Vakarų šalių, negu pasigaminti bombą ir tapti blogiečiais. Tai, kad Khamenei iki šiol išliko valdžioje, rodo, kad jis gerai moka išlikti valdžioje, todėl supras, kad neapsimoka bombarduoti Izraelio, nes JAV yra įsipareigoję padėti. Tiesa, kaip padėtų, neaišku, bet galų gale turi lėktuvnešių, bombonešių ir sparnuotųjų raketų.
- De Mesquita nelabai bijo branduolinio ginklo plitimo. Anot jo, tai, kad priešas turi branduolinį ginklą, yra patikimiausia sulaikanti nuo puolimo priemonė. Dar nėra buvę nei vieno didelio konflikto tarp dviejų branduolinių šalių. Iš kitos pusės, logiška, kad branduolinės šalys nenori, kad kitos irgi įsigytų branduolinį ginklą, nes jos netektų pranašumo.
Apie branduolinę grėsmę yra rašęs R.Hansonas, bet truputį kitu kampu - pasirodo Iranas turi visas technines galimybes išskyrus branduolinę bombą surengti EMP (elektromagnetinio impulso) ataką prieš JAV - galėtų paleisti modifikuotą Scud raketą iš užsimaskavusio krovininio laivo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą