Fermi paradoksas sako, kad nors visata labai didelė, kažkodėl joje nesimato kitų civilizacijų pėdsakų. Net jei tikimybė, kad aplink žvaigždę susidarys tinkama gyvybei planeta, yra labai maža, o tikimybė, kad toje planetoje atsiras protinga gyvybė dar mažesnė, visata yra tokia sena ir tokia didelė, kad viską sudauginus (tai taip vadinama
Dreiko lygtis) vis tiek išeina, kad nežemiškų civilizacijų turėtų būti daug ir kai kurios iš jų turėtų būti labai senos. Nepaisant to, nepavyksta aptikti nei jų siunčiamų radijo signalų, nei kitokių protingų būtybių veiklos požymių.
Knygoje Create Your Own Economy T.Cowenas pateikia savo Fermi paradokso sprendimo versiją. Jeigu išsivysčiusios civilizacijos visą dėmesį skiria ne manipuliavimui materialiais objektais, o informacijos vartojimui, bendravimui ir kitokiai dvasinei veiklai, jų nariai yra sujungti "superinternetu", ir jiems svarbu nenutolti vienam nuo kito toliau kaip per kelias šviesos sekundes, kad nesuprastėtų ryšio kokybė. Dėl to tokios civilizacijos yra labai nedidelės ir jas aptikti labai sunku. Galbūt ateityje tas pats laukia ir mūsų.
Beje, Coweno kolega R.Hansonas tikriausiai jam nepritartų. Jis yra daug
rašęs apie Fermi paradoksą, ir
šitame straipsnyje teigia, kad jei bent viena civilizacija užsiimtų plėtra, greitai jos palikuonys taptų dominuojančia protingų būtybių rūšimi visatoje.
4 comments: