2010 m. vasario 1 d., pirmadienis

T.Cowenas apie Fermi paradoksą

Fermi paradoksas sako, kad nors visata labai didelė, kažkodėl joje nesimato kitų civilizacijų pėdsakų. Net jei tikimybė, kad aplink žvaigždę susidarys tinkama gyvybei planeta, yra labai maža, o tikimybė, kad toje planetoje atsiras protinga gyvybė dar mažesnė, visata yra tokia sena ir tokia didelė, kad viską sudauginus (tai taip vadinama Dreiko lygtis) vis tiek išeina, kad nežemiškų civilizacijų turėtų būti daug ir kai kurios iš jų turėtų būti labai senos. Nepaisant to, nepavyksta aptikti nei jų siunčiamų radijo signalų, nei kitokių protingų būtybių veiklos požymių.

Knygoje Create Your Own Economy T.Cowenas pateikia savo Fermi paradokso sprendimo versiją. Jeigu išsivysčiusios civilizacijos visą dėmesį skiria ne manipuliavimui materialiais objektais, o informacijos vartojimui, bendravimui ir kitokiai dvasinei veiklai, jų nariai yra sujungti "superinternetu", ir jiems svarbu nenutolti vienam nuo kito toliau kaip per kelias šviesos sekundes, kad nesuprastėtų ryšio kokybė. Dėl to tokios civilizacijos yra labai nedidelės ir jas aptikti labai sunku. Galbūt ateityje tas pats laukia ir mūsų.

Beje, Coweno kolega R.Hansonas tikriausiai jam nepritartų. Jis yra daug rašęs apie Fermi paradoksą, ir šitame straipsnyje teigia, kad jei bent viena civilizacija užsiimtų plėtra, greitai jos palikuonys taptų dominuojančia protingų būtybių rūšimi visatoje.

4 komentarai:

  1. "kad viską sudauginus vis tiek išeina, kad nežemiškų civilizacijų turėtų būti daug".
    Arba smarkiai mažiau už 1 :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Radau daug smagaus skaitymo :) Ačiū.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Super, ačiū už pavogtą laiką :) šiuose straipsniuose:
    Fermi ;
    Simuliuojama realybė ;
    Daisono sfera ;

    AtsakytiPanaikinti
  4. Labai įdomi teorija. Įdomiausia yra ta vieta, kurioje paimamas toks matematinis įvykių tikimybės modelis, kuriame tikimybė, kad tam tikra įvykių seka įvyks, yra statistiškai pasiskirsčiusi vienodai, nepriklausomai nuo tikimybės dydžio.

    Nieko panašaus nebuvau girdėjęs. Toks kūrybingas teorijos taikymas apskaičiuoti tikimybei, kad planetoje (ir visatoje) išsivystys protinga gyvybė, tikrai nustebino. Pagal tą teoriją išeina, kad jeigu mums ir toliau seksis taip pat sėkingai, kaip ir iki šiol, tuomet po poros šimtų milijonų metų atrasime tarpžvaigždinius skrydžius ir kolonizuosime mūsų galaktiką.

    Svarbiausia – nesusinaikinti kol neateis tas laikas.

    AtsakytiPanaikinti