2010 m. vasario 2 d., antradienis

R.Hansonas apie įmonės dydį

R.Hansonas čia bando suprasti, kodėl didelės vyriausybės veikia blogiau už mažas, ir analogijų ieško įmonių valdyme. Dar A.Smitas rašė apie masto ekonomiją smeigtukų fabrike, tačiau sunkiau yra paaiškinti, kodėl didelės įmonės tampa mažiau efektyvios, t.y. atsiranda masto disekonomija. Hansonas lygina du scenarijus:
  1. Kiekviena iš keliolikos nepriklausomų įmonių turi savo vadovą, valdybą ir investuotojus. Įmonės skelbia finansinę atskaitomybę, o vadovų atlyginimai priklauso nuo veiklos rezultatų.
  2. Tos pačios keliolika organizacijų yra vienos įmonės padaliniai. Jie irgi turi tokią pat apskaitą ir skelbia tuos pačius duomenis. Įmonės vadovybė kartais įsikiša koordinuodama padalinių veiklą, jei mato, kad iš to yra naudos, bet didžiąją dalį laiko padalinių vadovai veikia nepriklausomai.
Antras scenarijus yra gana retas. Dauguma įmonių, kuriose masto disekonomija didesnė už masto ekonomiją, yra nerangios daugiapakopės biurokratinės organizacijos, ir net nebando decentralizuotis. Hansono nuomone, priežastis, kodėl taip yra, galima suskirstyti į dvi grupes:
  1. Decentralizuotas scenarijus neįmanomas, pvz. neįmanoma suorganizuoti tokios pat apskaitos, informacijos teikimo investuotojams, arba padalinių vadovų pareigos nėra pakankamai prestižinės ir joms tinkami darbuotojai verčiau bus mažesnių įmonių vadovais.
  2. Decentralizuotas scenarijus įmanomas, bet įmonių vadovai nenori jo įgyvendinti, nes nėra linkę dalintis valdžia su padalinių vadovais, net jei akcininkams tai būtų naudinga.
Hansonui vėl labiau prie širdies antras variantas. Įmonių vadovų ir akcininkų interesų nesuderinamumas pastaruoju metu dažnai aptarinėjamas, ir kai kas jį laiko viena iš finansinės krizės priežasčių.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą