Kokia nauda iš behavioural ekonomikos

Praktiškai visi ekonomikos modeliai ilgą laiką buvo pagrįsti iš pirmo žvilgsnio absurdiškomis prielaidomis, pvz. kad žmonės stengiasi kiek galima sumažinti savo išlaidas ir visur ieško tik naudos. Nenuostabu, kad daug kam tai nepatiko, ir apie ekonomistus pasigirsdavo visokių piktų replikų. Iš vienos pusės, visi žino, kad dauguma žmonių myli savo artimą, nesileidžia į konfliktus dėl keleto centų, ir aukoja labdarai išgirdę apie cunamį ar žemės drebėjimą. Iš kitos pusės, dauguma žmonių nepraleidžia progos apkaltinti veidrodį, kuris rodo kreivą veidą. Sunku pasakyti, ar daugiau įtakos turėjo toks išorinis spaudimas, ar biologijos ir antropologijos mokslo teiginiai, kad žmonės yra tik truputį patobulintos beždžionės, bet nelabai seniai ekonomikoje atsirado behavioular kryptis, kurios esmė - išsiaiškinti tikrąją žmonių prigimtį, ir ją panaudoti vietoj primityvių prielaidų apie racionalumą kuriant ekonomikos modelius.

Behavioural ekonomikos naudą iki šiol sunku įvertinti. Dalis sensacingų eksperimentų apie altruizmą pasirodė turintys spragų - daug toje srityje pasidarbavo J.Listas, apie kurį rašo ir Logic of Life, ir Superfreakonomics. Visgi yra ekonomikos sritis, kuri nuo seno buvo labai behavioural - tai makroekonomika. Jei visos rinkos susibalansuotų, krizių nebūtų. Kadangi jos būna, kažkas kažkuriose rinkose turi vykti ne pagal klasikines prielaidas. Keinso nuomone tas kažkas yra investuotojų gyvuliškas potraukis kaupti turtą ir vartotojų gyvuliškas potraukis prisikimšti pilvą. "Austrų" nuomone tas kažkas yra verslininkų nesugebėjimas atskirti ilgalaikio palūkanų normų sumažėjimo nuo trumpalaikio. Na o modernioje makroekonomikoje vienas svarbiausių žmonių neracionalumų - pernelyg didelis darbuotojų prisirišimas prie nominalių atlyginimų. Galbūt tik laiko klausimas, kada ekonomikos Nobelio premiją gaus neuroekonomistas, išaiškinęs informacijos apie pinigus saugojimo smegenyse būdą ir jo įtaką deryboms dėl atlyginimo.