Kredito krizė kyla, kai kas nors išleidžia vertybinius popierius, o gautas lėšas už juos investuoja netinkamai. Pradiniame krizės etape labiausiai kentėjo bankai, investavę į nekilnojamojo turto burbulus. Dabar atėjo vyriausybių eilė.
FT Alphaville pateikia rizikingiausių pasaulio valstybių dešimtuką. Jame pirmauja Venesuela, jos bankroto tikimybė per ateinančius penkis metus sudaro net 48% (apie Venesuelos ekonomines problemas mūsų blogas jau rašė). Pagal draudimo nuo bankroto rizikos kainas, dar dviejų valstybių - Argentinos ir Pakistano bankroto tikimybė irgi viršija 40%. Ukraina yra ketvirtoje vietoje ir turi 35% dydžio šansus bankrutuoti kada nors per ateinančius penkis metus.
Penkių valstybių bankroto rizika yra tarp 20% ir 30%. Į šią grupę patenka Irakas, Dubajus, Islandija, Latvija ir Graikija. Nors Latvijos ir Graikijos bankroto rizika labai panaši, ji yra apie 23 procentus, kredito krizė šiose valstybėse kilo dėl skirtingų priežasčių. Graikijos vyriausybė gerais laikais leisdavo dideles obligacijų emisijas, o pasiskolintus pinigus investuodavo į viešojo sektoriaus atlyginimus. Tuo tarpu Latvijos krizė kilo ne viešąjame sektoriuje, bet nekilnojamo turto bei finansų sektoriuose. Latvijos vyriausybė prieš krizę skolindavosi nedaug, nes nekilnojamo turto burbulas net ir be NT mokesčio atnešdavo daug pajamų į Latvijos biudžetą.
Pranešimai
*Native Nations*
Prieš 3 valandas
Graikijos vyriausybė gerais laikais leisdavo dideles obligacijų emisijas, o pasiskolintus pinigus investuodavo į viešojo sektoriaus atlyginimus. Tuo tarpu Latvijos vyriausybė nusprendė užsiimti komercine bankininkyste ir už nebrangiai nusipirko PAREX finansinių įsipareigojimų.
AtsakytiPanaikintiKuri labiau bananų respublika?
@anarchistas - Graikija dar tik pradeda procesa su savo parexais, o bananu respublika tradiciskai laikoma Graikija, nes pries keturiasdesimt metu ten buvo ivesti muitai bananams, siekiant apsaugoti vietinius neskanius bananus nuo Afrikos ir Karibu konkurencijos.
AtsakytiPanaikintiMan atrodo Latvijoje (ir Lietuvoje, ir D.Britanijoje, ir JAV) pagrindinis valstybės bankroto rizikos veiksnys visgi yra būtent viešasis sektorius, tiksliau - jo nesugebėjimas sumažėti kai to reikia. Privačių nuostolių nacionalizavimo rizika padėtį apsunkina, bet tai visgi antraeilis dalykas.
AtsakytiPanaikintiLietuvišką valiutų valdybą labiau priskirtumėte kam - neefektyviam viešajam sektoriui, ar privačių nuostolių nacionalizavimui?
AtsakytiPanaikintiAr gal ji ne bankroto rizikos veiksnys?
Esant valiutų valdybai, neefektyvus viešasis sektorius krizės metu sunaikina privatų sektorių didindamas nedarbą.
AtsakytiPanaikintiJei nebūtų valiutų valdybos, neefektyvus viešasis sektorius krizės metu sunaikintų privatų sektorių sunaikindamas santaupas ir investicijų vertę.