2010 m. balandžio 13 d., antradienis

Nukritęs VILIBOR'as ir liūdna nekilnojamo turto kainų ateitis

Vakar mano kolega Šališkas Stebėtojas, suvulgarinęs austrų ekonominės mokyklos idėjas, parašė:
"Austrų teorija sako, kad butai dabar jau tikrai brangz <...> Apibendrinant, nesvarbu dėl kokių priežasčių sumažėjus trumpalaikėms palūkanų normoms, prasideda burbulas. Lietuvoje kaip žinia ne taip seniai smarkiai sumažėjo VILIBORas. Tiesa, akcijos pabrango dar anksčiau, bet jų kainas daugiau įtakoja užsieniečiai nei lietuviai. O dabar jau tikrai nekilnojamo turto eilė."

Paskambinęs keletui austriškosios mokyklos apologetų ir išgirdęs daug piktų replikų apie šį reikalą, byloju štai ką:

  • Austrų ekonomikos mokykla - vienintelė ekonomikos mokykla, kurios atstovai vienbalsiai ir laiku (t.y. prieš kokius penkis metus) nustatė, kad daugelyje pasaulio šalių pučiasi nekilnojamo turto burbulas. Kitų mokyklų atstovai burbulą išimtiniais pavieniais atvejais nustatė tik todėl, kad patys buvo prilindę prie valdžios lovio ir patys agitavo už burbulo sukėlima - pvz. Krugmanas.
  • Nekilnojamo turto burbului pučiantis, ekonomika švaisto pinigus blogiems nekilnojamo turto projektams. Be to, švaistytojai pradeda daugiau vartoti ir prekių bei paslaugų, kuriuos gamina neburbuliniai ekonomikos sektoriai.
  • Burbulo sprogimas neišvengiamai sukelia ekonominį šoką, kurio metu susitraukia nepagrįstai išvešėję ekonomikos sektoriai. Sustoja statybos. Dingus menamoms statybų pajamoms, traukiasi ir vartojimas, mažmeninė prekyba. Mažesnes mokesčių įplaukas pajunta ir valstybės biudžeto kasa.
  • Sprogimo metu ekonomikoje matomi aiškūs pavojaus ženklai. Štai Lietuvoje buvo labai pakilusios tarpbankinės palūkanos (VILIBOR'as), taip pat Lietuva buvo patekusi į pasaulinį dešimtuką valstybių, kurių bankroto tikimybė yra didžiausia.
  • Burbulo sprogimui pasibaigus, ateina taip vadinama antrinė depresija. Austrų ekonomikos mokykla taip vadina ilgą ir nuobodų laikotarpį, kai ekonomika jau atsikratė pinigų švaistymo nereikalingoms investicijoms ir išliko tik sveiki ekonominiai procesai, bet žmonės dar neišsiaiškino, kokios tolesnio ekonomikos augimo kryptys yra perspektyvios. Antrinės depresijos laikotarpiui būdingas didelis nedarbas, žemos palūkanų normos, žema nekilnojamo turto vertė.
  • Sumažėjus VILIBOR'ui, ir Lietuvai iškritus iš pavojingiausių pasaulio valstybių dešimtuko, galima sakyti, kad pasaulinės finansų rinkos pripažino, kad Lietuvoje burbulo sprogimas jau pagaliau pasibaigė, ir prasidėjo antrinė ekonomikos depresija.
  • Yra du būdai antrinei depresijai pasibaigti. Kartais valdžia bando sukurti kokį nors naują burbulą, kokią nors naują švaistūnišką ekonomikos sritį, kuri įdarbintų bedarbius (taip vadinamas Naujųjų Vasiukų klasterio variantas). Kai valdžia nesikiša, žmonės po truputį randa naujas verslo nišas, kuriose ir prasideda naujas sveiko ekonomikos augimo etapas. Tokiu atveju žingsnis po žingsnio sumažėja bedarbių, ekonomikai produktyviai įsisavinant kapitalą pradeda didėti VILIBOR'as.
  • Austrų ekonominės mokyklos mokymas sako, kad nekilnojamo turto kainų perspektyvos Lietuvoje liūdnos. Jei valdžia ekonomiką dirbtinai skatins augindama naujus burbulus, tai jau bus kažkoks kitas, o ne nekilnojamo turto burbulas. Jei ekonomika pradės augti sveikai, iš statybininkų tautos mes tikriausiai tapsime kokios nors srities eksportuotojų tauta.

11 komentarų:

  1. Čia kažkokia genetiškai modifikuota austrų teorija su keinsizmo priemaišomis. Ir Cowenas taip sako. Tikri vyrai prieš posūkį nestabdo, o tikri austrai short run efektų nepripažįsta.

    AtsakytiPanaikinti
  2. "Dingus menamoms statybų pajamoms, traukiasi ir vartojimas, mažmeninė prekyba". Tai jei dingus pajamoms smunka vartojimas - tai argi jos menamos? Paaiškinkit, prašau. Bet nesudėtingai, bo nesu ekonomistas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. @Jurkis - pastato statybininkai kartonkę ir parduoda už dideles burbulo laikų kainas. Uždirba orinį (menamą) pelną, iš to pelno visaip padidina savo vartojimą. Statybų pajamos menamos todėl, kad tikroji kartonkių vertė yra mažesnė nei žmonės galvojo burbulo metu.

    AtsakytiPanaikinti
  4. "Tai jei dingus pajamoms smunka vartojimas - tai argi jos menamos? Paaiškinkit, prašau. Bet nesudėtingai, bo nesu ekonomistas."

    Esu ant pirštų paaiškinęs čia (pavyzdys apie žuvis), čia ir dar čia.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Pirmas punktas visiskai absurdiskas.

    AtsakytiPanaikinti
  6. @Anonimiškas - jei taip atrodo, parodykite austrų ekonomikos mokyklos atstovus, pramiegojusius burbulą, arba nurodykite kitą ekonomikos mokyklą, kurios visi atstovai laiku pamatė burbulo pavojų.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Yra toks pasakymas, kad austrai numatė vienuolika iš paskutinių penkių burbulų. Taip nesiskaito.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Jeigu ilgai sauksi "burbulas, burbulas", anksciau ar veliau vistiek pataikysi.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Cia tie pirmo punkto atstovai tai, kiek suprantu, Krugman, Roubini, dar gal Shiller, Stiglitz ir kt. Kurie ir kokiu budu buvo prilinde prie valdzios lovio ir kodel valdzia turejo buti suinteresuota burbulo putimu?

    Toje pirmo punkto nuorodoje kaltinimai Krugman, kad jis agitavo uz burbulo sukelima yra juokingi, nes cituojami 2001 m. straipsniai. Kiek pamenu, tuo metu JAV buvo recesijoje, tai logiska buvo manyti, kad NT sektoriaus pletra naudinga. NT burbula sukele ne 2001 m. palukanu normu mazinimas.

    AtsakytiPanaikinti
  10. @Anonimiškas:
    Esu beveik tikras, kad kolega Nyazoff'as pirmame punkte apie valdžios lovį šneka juokais, galbūt parodijuodamas kai kuriuos kitus konspiracijas mėgstančius lietuviškus finansų ir ekonomikos blogerius (pirštais nerodysim). Taip pat kaip aš čia juokais pranašauju butų brangimą.

    AtsakytiPanaikinti
  11. @anonimiškas
    Roubini ir Shiller - išimtys, tik patvirtinančios taisyklę. Stiglitzas nieko neatspėjo (žr. http://falkenblog.blogspot.com/2009/07/selective-expert-hindsight.html )

    Krugmanas burbulo idėją pasiėmė iš FEDo draugo McCulley, kurio darbas yra bendrauti su valdžia ir perduoti info spekuliantams.

    Šiuo metu ekonomistai dar ginčijasi, ar burbulą sukėlė per mažos palūkanos 2001-2005m. Geras diskusijos pavyzdys - čia ( http://macromarketmusings.blogspot.com/2009/12/stance-of-monetary-policy-via-risk.html )

    AtsakytiPanaikinti