- protingumas nėra evoliucijos viršūnė, o tik atsitiktinumas. Delfinai ir žmonės yra gana protingi, bet jie prieš ~85 mln. metų turėjo bendrą protėvį, kuris vertinant visą gyvūnijos įvairovę yra labai retas reiškinys.
- neaišku, kurioje vietoje protingumo vystymasis sustos. Pirminiaburniai ir antriniaburniai turėjo bendrą protėvį prieš ~600 mln. metų, ir nuo to laiko pirminiaburniai tapo protingesni, bet protingiausias iš jų yra aštuonkojis.
- Australija, Madagaskaras, Indija, ir Šiaurės bei Pietų Amerikos ~50-200 mln. metų buvo atskirti vandens nuo likusio pasaulio, bet juose taip ir neatsirado žmonių protingumo gyvūnų, nors Afrikoje tam užteko vos 3 mln. metų. Taigi tikimybė, kad Žemės sąlygomis atsiras žmonių protingumo būtybės, yra ne didesnė nei 1/6.
Pranešimai
The Nicholas Fox Weber biography of Mondrian
Prieš 3 valandas
per 50-200 mln metu neatsirado protinga gyvybe?
AtsakytiPanaikintiTeiginys netikslus, teisingiau butu teigti, kad jei ir buvo, tai pedsaku neliko. Per tiek metu galejo egzistuoti kelios ar net keliolika civilizaciju, ir joms isnykus nelikti pedsaku. Kiek metu reikia, kad isnykus zmogui nuo zemes pavirsiaus, isnyktu visi pedsakai, kad musu cia buta?
Discovery berods teige, kad apie 10000-20000. Net piramides visiskai sudules per maziau nei milijona metu.
Anonimui: mes dabar randame dinozaurų pėdsakus, kurie siekia keliasdešimt milijonų metų ir netgi rekonstruojame kai kurias jų gyvenimo detales. O tai ką discovery teigė kad per 20 000 metų išnyktų mūsų požymiai - taip, plika akimi žiūrint žemė užželtų džiunglėmis. Tačiau jei kas ieškotų - pėdsakų būtų daugiau negu sočiai, tokie pėdsakai kokius mes dabar darome bus matomi ir po milijonų metų (kalbu ne tik apie žmogaus rankų darbo statinius; kalbu apie globalius pokyčius kaip kad pvz., didelis ir staigus temperatūros kilimas žemėje ir t.t.)
AtsakytiPanaikinti