2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

Apie tarpininkus

Šitame Econtalk podcaste R.Robertsas su M.Mungeriu kalba apie tarpininkus. Tokius, kurie nesukuria jokių vertybių, o tik pigiai perka ir brangiai parduoda. Pora įdomesnių epizodų:
  • II pasaulinio karo belaisvių stovykloje vokiečiai maisto daug neduodavo, bet perduodavo sąjungininkų belaisviams Raudonojo kryžiaus paketus, kuriuose būdavo mėsos, džemo, cigarečių, tualetinio popieriaus ir t.t. Kartais paketai vėluodavo, o be to belaisvių skoniai buvo skirtingi, todėl jie tarpusavyje prekiavo. Prekyboje pranašumą turėjo vienas dvasininkas, turintis nepriekaištingą reputaciją, nes jam žmonės nebijojo parduoti skolon. Vieną dieną jis pradėjo su vienu raudonojo kryžiaus paketu, o baigė su keletu (tiksliau ekvivalenčiu kiekiu prekių), nors nieko neapgavo, ir visi su juo prekiavo savanoriškai, t.y. manė, kad jiems sandoris naudingas. Tiesiog tarpininkas buvo mechanizmas, per kurį žmonės iškeitė jiems nereikalingą šlamštą į naudingus daiktus. Aišku svarbu buvo tai, kad skirtingi žmonės šlamštą ir naudingus daiktus supranta skirtingai.
  • Mungeris prisiminė Bastiat esė apie išdaužtą langą. Jei Prancūzijoje yra daug alkanų žmonių, o Kryme daug grūdų, tai yra trys būdai, kaip prancūzai gali numalšinti alkį:
    a) nuvažiuoti patys į Krymą ir parsivežti grūdų
    b) pirkti grūdus iš tarpininkų, kurie stengiasi parduoti kuo brangiau
    c) jiems gali grūdų atvežti valstybė, kuri parduos už savikainą.
    Be abejo, jei kas nors bandytų variantą c), tai tikriausiai kaina būtų didesnė nei b) atveju, nes tarpininkai tarpusavyje konkuruodami atranda pigiausią būdą, kaip atvežti grūdų, o valstybė nesuinteresuota mažinti savikainą, todėl gali jo ir nerasti. Valstybė galėtų bandyti panaudoti rinką kaip informacijos surinkimo mechanizmą, ir trumpam leistų prekiauti tarpininkams, o paskui uždraustų, ir kopijuotų ką jie darė. Iš to taip pat nieko gero neišeitų, nes
    a) suinteresuotumas mažinti savikainą vis tiek neatsiranda. Jeigu valstybinis grūdų vežėjas pakeliui pamatys brangų gražų viešbutį, tai jame sustos ir įtrauks sąnaudas į savikainą. T.y. bus kaip su elektros tinklais Lietuvoje.
    b) jeigu kas nors pasaulyje pasikeis, geriausias gali tapti kitas būdas vežti grūdus, o valstybė jo neras. Vienas atskirai paimtas tarpininkas irgi jo gali nerasti, bet laisvai konkuruodami išlieka tik efektyviai veikiantys tarpininkai. Galima tik pridurti, kad realiame gyvenime valstybė dažnai net nesistengia panaudoti rinkos surinktos naudingos informacijos.

1 komentaras:

  1. Tarpininkai deda visas pastangas daugiau uždirbti - aksioma. Ir prekės atvežimo kaštai mažai įtakoja galutinę kainą... Kur kas efektyvesni lobizmo, korupcijos ir kiti panašūs įrankiai, nei ekonomikos dėsniai iš vadovėlių :D

    AtsakytiPanaikinti