- D.McCloskey, G.Clark'as ir M.Ridley sutaria, kad pramoninė revoliucija buvo kažkas daugiau nei laipsniško turtų kaupimo padarinys, kaip pasakytų marksistai arba tie, kas bando paaiškinti ją naudodami R.Solow modelį. Jos metu iš esmės pasikeitė žmonių mąstymas. Bet ar mąstymo pasikeitimas gali įvykti pats savaime? Taip, jei vadovaujiesi metafiziniais modeliais kaip McCloskey, bet jei norime laikytis materialistinės filosofijos, vis tiek reikia paaiškinimo, kodėl mąstymas pasikeitė. Tuo labiau, kad klausimas, kas įvyko pirma - mąstymo pasikeitimas, ar atsirado sąlygos, leidžiančios prasidėti pramoninei revoliucijai, nėra iš tų, kurių neįmanoma išspręsti remiantis įrodymais. Pvz., kaip pastebi Ridley, vergijos panaikinimo idėja sklandė ilgą laiką, tačiau realios įtakos įgijo tik tada, kai vergija tapo ekonomiškai nebenaudinga. Pradėti tikėti idėja, kuri atitinka tavo tikslus - labai senas žmonių išradimas.
- M.Ridley yra labai apsiskaitęs ir protingas žmogus, bet neturi ekonominio išsilavinimo, todėl jo pasigautą seną idėją apie anglies svarbą ekonomistui G.Clarkui buvo nesunku sumalti į miltus. Ridley sako, kad Olandijos pažangą sustabdė "piratai", o D.Britanijai išsigelbėti padėjo anglis, bet atplukdyti anglies į Olandiją nekainavo taip brangiai. Aišku D.Britanija turi gynybinį pranašumą, nes yra sala, bet tai jau visai kas kita.
- Anksčiau vykusioje Cato unbound diskusijoje istorikas S.Davies teigė, kad pagrindinė XVIII a. Europos ypatybė buvo optimali "piratų" galia: jie turėjo pakankamai valdžios, kad užtikrintų nuosavybės teisių apsaugą, bet skirtingai nei Azijoje, Europoje nepavyko sukruti didelės imperijos, todėl atskirų valstybių elitas konkuravo tarpusavyje, ir jiems teko rizikuoti skatinant prekybą ir inovacijas ir taip siekiant užsiauginti aukso kiaušinius dedančią vištą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad A.Smitas beveik garantuotai teisus dėl to, iš kur atsirado tautų turtai, nors kodėl XVIII-XIX a. piratams nepavyko jų užgrobti - iki šiol šiokia tokia mįslė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą