T.Cowen'o užuomina apie tai, kad kai kuriems žmonėms suįžūlėję oro uostų apsaugininkai gali būti naudingi, man priminė kitą reiškinį, turintį nenumatytų pasekmių - pastaruoju krizės metu dingusias (deja, ko gero, laikinai) eismo saugumo reklamas.
Idealistiniu požiūriu, žmonės nė iš tolo neįvertina, kokia pavojai tyko keliuose, todėl truputį juos pagąsdinti yra naudinga, nes nors žmonės jaučiasi nebe tokie saugūs, jie pradeda vairuoti atsargiau, todėl jų realus saugumas padidėja.
Žiūrint iš supaprastinto ciniško požiūrio taško, į eismo saugumo reklamas mažai kas kreipia dėmesį, todėl jos naudingos tik jų kūrėjams, o visuomenei tai tik smulkus pinigų švaistymas.
Realistiškesnis požiūris būtų pripažinti, kad skirtingus žmones reklamos veikia skirtingai. Bailesni žmonės ir be reklamų saugumui skiria daugiau dėmesio - perka saugesnes mašinas, atsargiau vairuoja ir t.t. Gali būti, kad jie ir taip perdėtai rūpinasi saugumu, todėl juos skatinti rūpintis dar labiau yra žalinga. Be to, bailesniems žmonėms reklamos padaro didžiausią psichologinę žalą. Tuo tarpu drąsesni žmonės galbūt saugumu rūpinasi nepakankamai, bet ir reklamos juos veikia mažiau. Be to, bailesniems žmonėms išsigandus reklamų ir pradėjus vairuoti mažiau, drąsesniems žmonėms sumažėja kamščių keliuose ir padidėja saugumas (sumažėja tikimybė susidurti su bailesniais žmonėmis). Taigi, nors negalime būti tikri, bendras eismo saugumo reklamų poveikis ko gero neigiamas, užtat galime būti tikri, kad jos skriaudžia silpnesniuosius.
Pranešimai
U.S.A. fact of the day
Prieš 6 valandas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą