Prisiminkime vieną šiek tiek girdėtą anekdotą. Abramovskis paskolina Berezovičiui milijardą, Berezovičius tuč tuojau tą milijardą paskolina Abramovskiui atgal. Kas pasikeis? Ar nuo to suklestės ekonomika? Ar nuo to Abramovskis su Berezovičiumi taps turtingesni? Atsakymas toks - tikriausiai visiškai nieko neįvyks, nei Abramovskis, nei Berezovičius dėl to nepraturtės, bet kilo grėsmė, kad Abramovskis su Berezovičiumi gali rimtai susipykti, o jiems besiaiškinant santykius, gali nukentėti niekuo dėti praeiviai.
Valiutų karas vyksta labai panašiai. Centriniai bankai ratu skolina vieni kitiems milijardus. Tikriausiai nieko dėl to neįvyks, bet visiems baisu, kad kils rimti tarptautiniai apsižodžiavimai. Jei centriniai bankai gautus vieni iš kitų pinigus ramiai laikys seife, viskas bus gerai. Bet išsipūtęs skolų ratas kutena nervus, ir valiutų mūšis vandens stiklinėje gali pavirsti rimtu karu dėl strateginių žaliavų išteklių - aukso, vario, naftos. Na, o pabrangusi nafta gali sustabdyti pasaulio ekonomikos atsigavimą.
Savo absurdiškumu panašus į valiutų karą procesas yra ir Quantitative Easing (kiekybinis stimuliavimas). Jo metu išsipučia centrinio banko ir finansų ministerijos tarpusavio įsiskolinimai. Labiausiai tikėtina, kad nuo to nieko neįvyks, tačiau kyla grėsmė, kad tolimoje ateityje centrinis bankas susipyks su finansų ministerija, ir dėl kilusio konflikto centrinis bankas po dešimties metų nebegalės suvaldyti infliacijos.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą