Scott Sumner ir centrinių bankų mokamos palūkanos

Ar turi centriniai bankai už juose laikomas lėšas mokėti palūkanas? Atsakymas į šį paprastą klausimą suskirsto ekonomistus į daug nesutaikomų grupelių. Vadovėliai rašo tik apie tokius centrinius bankus, kurie nemoka palūkanų, todėl tradicijas gerbiantys ekonomistai piktinasi centrinių bankų mokamomis palūkanomis, nes jos sugriauna šimtą kartų ant lentos kreida parašytus vadovėlinius modelius. Kiti ekonomistai bijo, kad jei centriniai bankai mokės palūkanas, pinigų turėtojai neleis jų į apyvartą, todėl kils defliacija. Dar kiti ekonomistai bijo priešingo dalyko - jei centriniai bankai moka palūkanas, tai tarsi jie ir skolinasi lėšas. Jei jau skolinasi lėšas, tai kažkur matyt jas išleis, ką nors už jas nusipirks, o pinigų leidimas, kaip žinia sukelia infliaciją. Nepaisant visų prieštaravimų, daugelis centrinių bankų vadovų stipriai pasisako už palūkanų mokėjima. Juk centrinio banko mokamų palūkanų normos fiksavimas ties nuliu yra nelankstus kainų reguliavimas, o seniai įrodyta, kad ekonomika geriausiai veikia su lanksčiomis kainomis.

Ekonomikos mokslas tuo ir yra labai įdomus, kad į elementarų klausimą yra daug skirtingų atsakymų. O šis konkretus klausimas yra labai tiesiogiai susijęs su dabartine krize. Po Lehman Brothers bankroto, JAV centrinis bankas perėjo nuo senovinio modelio (kai palūkanos nemokamos) prie naujoviškos veiklos schemos su palūkanomis. Apie tai teko diskutuoti su Scott Sumner, įžymaus makroekonomikos blogo "Money Illusion" autoriumi. Jis straipsnyje "Calling 123" teigia, kad perėjimas prie palūkanų mokėjimo pagilino krizę, ir manęs prašo, kad pagrįsčiau savo priešingą nuomonę šiuo klausimu. Mano atsakymas buvo toks - perėjimas prie modernaus centrinių bankų veiklos modelio su palūkanomis leido stipriai padidinti pinigų kiekį ir taip sušvelninti krizę. Diskusija tęsiasi toliau, modernų požiūrį gerai gina ekonomistas Mark Thoma.