Apibrežimas. Religija yra tai, kuo žmonės tiki tik todėl, kad tuo tiki kiti žmonės.
Kaip doras katalikas, skubu pareikšti, kad aukščiau pateiktas apibrėžimas tinka visoms religijoms, išskyrus katalikų. Paminėjęs šią svarbią išimtį, pasakysiu, kad šiais laikais žymiai įdomiau nagrinėti pasaulietines religijas, tokias kaip marksizmas, genetiškai nemodifikuotų produktų garbinimas ir detoksikacinių vonelių naudojimas kojų ritualams atlikti. Bet apie tai - kitą kartą, o šios dienos tema yra ekonomikos burbulai kaip religija.
Tiek tradicinės religijos, tiek ir ekonomikos burbulai žmonėms suteikia didelę naudą. Religinio kulto išpažinėjai pasisotina dvasinėmis vertybėmis ir jaučiasi gerai. Ekonomikos burbulų dalyviai galvoja, kad yra turtingi, ir pasisostinę materialinėmis vertybemis, jaučiasi gerai. Praradę tradicinį tikėjimą, žmonės netenka sakramentų ir nuskursta dvasiškai. Sužlugus ekonomikos burbulo religijai, žmonės nebesijaučia turtingi, todėl sumažina vartojimo krepšelį ir tada neišvengiamai dėl ekonominio multiplikatoriaus nuskursta materialiai, be to, išauga nedarbas.
AMB ir Kirkilo laikais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių, klestėjo nekilnojamo turto burbulo tikėjimas. Visos religijos jų nariams žada ką nors gero, pavyzdžiui, gerą pomirtinį gyvenimą. Nekilnojamo turto religija žadėjo, kad "nekilnojamas turtas brangz". "Tikėjimo žodis" žlugs, kai nusivylę pomirtiniu gyvenimu mirusieji apsireikš gyviesiems tikintiesiems ir praneš, kad skubiai reikia keisti tikėjimą. Nekilnojamo turto burbulas žlugo be antgamtinių reiškinių pagalbos - nekilnojamas turtas krizės metu truputį atpigo ir tokiu būdu į šipulius subyrėjo pagrindinė nekilnojamo turto burbulo religijos dogma, o NT religijos vyskupai (projektų vystytojai), kunigai (NT agentai), klierikai (statybininkai) liko ant ledo.
Nors nekilnojamo turto burbulas yra naudingas reiškinys, jis turi ir didelę problemą - brangiai kainuoja išlaikyti bažnyčios aparatą (projektų vystytojai, NT agentai ir statybininkai nori dideliu pelnų ir atlyginimų). Todėl ekonomistai dar senų senovėje ieškojo efektyvesnių ekonomikos burbulų formų. Austrų ekonomikos mokykla vienareikšmiškai pasisako už aukso burbulą. Aukso kasyklose dirba mažai žmonių, todėl dėl darbo jėgos stygiaus nenukenčia kitos, ne burbulinės ūkio šakos. Auksas itin gražiai blizga, todėl tikėjimas aukso verte yra toks pats stabilus kaip ir jo blizgėjimas ir nėra jokios rizikos, kad burbulas sprogs. Austrų ekonomikos mokykla teigia, kad dėl visų ekonomikos blogybių yra kalta valdžia, pasitelkusi įstatymo jėgą aukso burbulo naikinimui.
Šiuolaikiniai ekonomistai pasuko kita ekonomikos burbulų propagavimo kryptimi. Jie pasisako už valstybės obligacijų burbulą. Sumaniai manipuliuojant fiskalinės politikos svertais, galima užtikrinti valstybės obligacijų burbulo stabilumą. Valstybe tiki labai daug žmonių, tai dar labiau padidina valstybės obligacijų burbulo stabilumą. Valstybės obligacijų turėtojai jausis esą turtingi, o obligacijų savininkų vartojimas iki minimumo sumažins nedarbą. Tačiau deja politinis mechanizmas nėra toks stabilus kaip aukso blizgėjimas. Politikai nesuvaldo valstybės obligacijų burbulų, ir arba juos įpučia per daug, arba per mažai. Krugmanas kiekvieną dieną niršta dėl to, kad JAV obligacijų burbulas įpučiamas nepakankamai. Graikijoje matome kitą medalio pusę - ten politikai išsijuosę tol pūtė valstybės obligacijų burbulą, kol jis sprogo.
Įdomi yra Airijos situacija - ten žlugo per didelis NT burbulas, tačiau NT burbulo pilkieji kardinolai užvaldė valstybę ir per didelį NT burbulą per valstybės garantijas pavertė per dideliu valstybės obligacijų burbulu. Į pagalbą teko kviestis Tarptautinį Valiutos Fondą.
Shaikh Zubayr
Prieš 28 minutes
gal galite paaiškinti kaip pučiami obligacijų burbulai?
AtsakytiPanaikinti@Anonimiskas
AtsakytiPanaikintiObligacijų burbulai pučiami labai paprastai - kas nors (Graikijos vyriausybė, Airijos bankai) išleidžia obligacijų emisiją, pinigus prageria, bet žiūri patikliems investuotojams į akis ir įtikinamai sako - pinigus tikrai atiduosiu. Kol investuotojai tiki, burbulas nesprogsta.
Apibrėžimas trivializuoja žmones ir tikėjimą. Nėra nieko nelogiško tikėti kuo nors tik dėl to, kad tuo tiki kiti žmonės. Tik labai mažą dalį faktų šiais laikais galima patikrinti savarankiškai. Visa esmė - kokie žmonės tuo tiki ir kodėl.
AtsakytiPanaikinti