2009 m. gruodžio 1 d., antradienis

Įtakingiausias visų laikų ekonomistas

Šioje paskaitoje Stephen Davies pasakoja kaip atsirado ekonominis nacionalizmas, ir kas iš to išėjo.

Taigi įtakingiausias visų laikų ekonomistas yra ne A.Smitas, kuris tik aprašė, kaip pasaulis veikia, ir ne J.M.Keinsas, kuris galbūt įtakingiausias iš XX a. ekonomistų. Ir net ne K.Marxas, kurio gimtinę kiniečiai mėgsta lankyti, bet teorijomis seniai nebepasitiki. Įtakingiausias buvo vokiečių kilmės JAV ilgai gyvenęs ekonominio nacionalizmo teoretikas F.Listas, kuris nusižudė 1846 metais, taip ir nesužinojęs, kad vėliau jo idėjos taip paplis.

O buvo taip. XIX a. pirmoje pusėje tapo aišku, kad Didžioji Britanija per keletą dešimtmečių tapo turtingiausia valstybe pasaulyje, ir taip atsitiko todėl, kad joje netrukdomai veikė kapitalizmas. Daugelio valstybių, pvz. Belgijos, Danijos ir kt. elitas pradėjo kopijuoti "britiškąjį modelį". Tuo pat metu, neseniai nepriklausomybę įgijusiame Paragvajuje į valdžią atėjo Dr.Francia, kuris reikalavo vadintį jį El Supremo ir su niekuo valdžia dalintis nenorėjo, todėl jam netrukdomas kapitalizmas netiko. Dr.Francia pradėjo reformas, kurių tikslas buvo modernizuoti šalį ir kartu išsaugoti valdžią: kūrė valstybinę arba valstybės finansuojamą sunkiąją pramonę, jai apsaugoti įvedė didelius muitus, padidino karines išlaidas, padarė privalomą švietimą vyrams, nacionalizavo bažnyčią ir t.t. Tuo metu F.Listas begyvendamas JAV išgirdo apie Dr.Francia darbus, labai jais susižavėjo, ir aprašė savo knygose, kurios net nėra išverstos į anglų kalbą. Praėjus maždaug dešimčiai metų po Listo mirties, jo knygas paskaitė Bismarkas, ir kadangi jo tikslai buvo panašūs į Dr.Francia (t.y. jam labiau rūpėjo valdžia ir karinė galia negu žmonių gerovė), ėmė įgyvendinti tas idėjas praktikoje. Dar Bismarkui gyvam esant daugelio šalių elitui "vokiškas modelis" pasirodė priimtinesnis už britišką, ir jose prasidėjo analogiškos reformos. XX a. pradžioje to paties ėmėsi ir Rusija. Nors Vokietija ir Rusija galėjo būti prekybos partnerės, ekonominio nacionalizmo ideologija skatino konkuruoti dėl Viduržemio jūros uostų kontrolės, kas galiausiai baigėsi I pasauliniu karu, o paskui ir II pasauliniu karu (taip sako Davies, nors galima ginčytis, ar I pasaulinis karas tikrai buvo pagrindinė II karo priežastis).

Taigi Keinsui iki Listo dar toli - vieną menką trilijoną dolerių fiskalinio stimulo nerimta net lyginti su dviem pasauliniais karais (tegu ir vienu), visais pasaulio vaikų darželiais ir mokyklomis ir iki šiol nemažėjančia įtaka daugelio didžiųjų ir mažesnių šalių vyriausybėms.

2 komentarai:

  1. Dar Makeviavelį reikėtų pavadinti ekonomistu. Būtų neabejotinai pats įtakingiausias.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ne, nebūtų, net jei ir pavadintume. Jis, panašiai kaip ir A.Smitas, tik aprašė, kaip pasaulis veikia, bet jo darbai vargu ar turėjo daug įtakos pokyčiams pasaulyje.

    AtsakytiPanaikinti