Mano kolega mėgsta rašyti, kad krizė prasidėjo nuo istorinės klaidos, kai nebuvo išgelbėtas Lehman Brothers. Bet kaip visgi dėl finansų krizės galėjo kilti tokia didelė krizė kituose sektoriuose? Vienas iš mechanizmų - neigiamas pasiūlos šokas. Kitaip sakant, finansų sistema yra labai svarbi visos ekonomikos dalis, ir jei ji deramai neveikia, ištekliai panaudojami neefektyviai, t.y. sumažėja visų kitų sričių produktyvumas. Kažką panašaus pasakoja J.Cochrane'as čia. Bet, sprendžiant pagal skirtumą tarp tarpbankinių palūkanų ir vyriausybės obligacijų grąžos, finansų krizė greitai baigėsi įsikišus vyriausybėms, tačiau tai nesustabdė didesnės bendros krizės.
Kitas mechanizmas - paklausos šokas. Tiesa, paklausos šokai sukelia krizes tik jeigu per trumpą laikotarpį atlyginimai yra nelankstūs, todėl toks paaiškinimas netinka nei "austrams", nei RBC šalininkams. Ir kas dar svarbiau, visi paklausos šokai yra tas pats kas pinigų paklausos padidėjimas, todėl jei monetarinė sistema užtikrintų atitinkamą pinigų pasiūlos padidėjimą, paklausos šokų bijoti nereikėtų.
Pranešimai
AI and real-time translation in Korea
Prieš 56 minutes
"finansų sistema yra labai svarbi visos ekonomikos dalis, ir jei ji deramai neveikia, ištekliai panaudojami neefektyviai, t.y. sumažėja visų kitų sričių produktyvumas."
AtsakytiPanaikintiIš esmės teisingai, tik gal ne visų kitų sričių produktyvumas mažėja. Koks turėtų būti "deramai" veikiančios finansų sistemos modelis? CB-frakcinių-rezervinių monopolių sąjunga, kaip iki krizės?
Ron Paul Introduces the Free Competition in Currency Act http://www.infowars.com/ron-paul-introduces-the-free-competition-in-currency-act/ , neokeynesistai irgi pasisako už pinigų konkurenciją, tik nekelia reikalavimo pinigus grįsti išskirtinai tauriaisiais metalais - galima naudoti bet kokius aktyvus.
"Ir kas dar svarbiau, visi paklausos šokai yra tas pats kas pinigų paklausos padidėjimas, todėl jei monetarinė sistema užtikrintų atitinkamą pinigų pasiūlos padidėjimą, paklausos šokų bijoti nereikėtų."
Laisva monetarinė sistema gal ir užtikrintų, o monopolinė tai darydama dar visada perima už nebrangiai krūvą į likvidumo spąstus patekusių aktyvų. Už labai nebrangiai - būtent monopolinės teisės nemokamai emituoti pinigus dėka.
.. pratęsiu pavyzdžiu: Lietuvoje perima žemę.
AtsakytiPanaikintiTruputį vėluoju skaityti komentarus.
AtsakytiPanaikintiFinansų sistemos paskirtis yra užtikrinti, kad visi norintys paskolinti kuo mažesnėmis sąnaudomis surastų norinčius pasiskolinti, ir sudarytų atitinkamus sandorius už rinkos kainą. Sutinku, kad skirtingoms ekonomikos sritims jos svarba skirtinga.
Dėl monopolio nemokamai emituoti pinigus - išskyrus vieną kitą Zimbabvę, tie monopoliai gana nekenksmingi. T.y. nemanau, kad šiais laikais (net jei nebūtų krizės) kam nors kiltų didelių problemų norint apsisaugoti nuo infliacijos. Pagrindinė problema su tais monopoliais mano akimis - kad jie labai lėti ir prastai motyvuoti.
"tie monopoliai gana nekenksmingi"
AtsakytiPanaikintiFaktiškai yra du skirtingai veikiantys monopoliai, apie kuriuos verta kalbėti atskirai. Abu šie monopoliai kenksmingi.
1. Valstybės monopolis emituoti chartalistinius net-pinigus (bankų rezervus). Neginčijant valstybės teisės emituoti (ironiška, kad esame tos teisės išsižadėję), matau nemažą prievartos naudoti nacionalinius pinigus žalą. Prievarta veikia apmokestinant pelną, gautą iš taupymo/investicijų į geresnius už valstybinius žetonus aktyvus (pvz. kitos valstybės pinigus), o kraštutiniais atvejais - draudimo tai daryti - kapitalo kontrolės.
Nesunku pastebėti, kad ta prievarta maskuoja ekonominės politikos trūkumus, tame tarpe ir minėtą lėtumą.
2. FRB monopolis sumažinta rizika emituoti endogeninius pinigus-kreditą yra kita bėda. Tai didžiausia ekonominė renta ir turto perskirstymo mechanizmas. Kažkada buvo "sakom Partija - galvojam Leninas", dabar sakom FRB - galvojam Gini.
Tikra priešingybė tam galėtų būti aktyvais pagrįstų "laisvesnių" pinigų sistema be tokių didelių išskirtinių RB teisių ir monopolio, kurioje pvz. žemės savininkai galėtų susimokėti žemės vertės mokestį pasirinktinai pinigais arba ta žeme padengtais, centrinio banko (per kokią hipoteką/repozitoriumą) užstatu pripažįstamais ir bazinėmis palūkanomis finansuojamais vekseliais.
Ar tokia sistema nesumažintų neigiamos pasiūlos šokų (socializavimo) rizikos?