2010 m. balandžio 1 d., ketvirtadienis

Pinigų padengimas auksu ir bankų rezervai

Austrų ekonomikos mokykla turi itin daug teigiamų bruožų, bet dalis šios mokyklos atstovų turi gan keistų polinkių auksui bei kažkodėl labai nemėgsta bankininkų. Tokie austrų mokyklos ekonomistai aiškina, kad tik pinigų padengimas auksu gali padėti išvengti besaikio valdiškų pinigų spausdinimo, kuris neišvengiamai sukelia per didelę infliaciją ir žlugdo laisvą rinką. Taip pat jie nepamiršta pridurti, kad bankų verslas primena sukčiavimą, nes bankų indėliai nepilnai padengiami rezervais. Kai kurie austrai sako, kad dalinis indėlių padengimas rezervais sukelia blogų investicijų antplūdį, dėl kurio kyla periodinės ekonomikos krizės, ir tik užtikrinus šimtaprocentinį bankų įsipareigojimų padengimą rezervais galima laukti tikrojo laisvos rinkos suklestėjimo.

Iš tikrųjų yra dvi priežastys kodėl auksu padengti pingai kenkia laisvai rinkai:
  • Valstybės ir jų centriniai bankai yra sukaupę didžiules aukso atsargas. Jei pinigai būtų padengti auksu, tai automatiškai užtikrintų valstybėms dominuojančią padėtį finansų sektoriuje.
  • Esant valiutų padengimui auksu, dėl neapgalvotų valstybės veiksmų galėtų automatiškai galėtų kilti pavojus pasaulio ekonomikos stabilumui. Jeigu kuri nors didesnė valstybė stipriai padidintų savo aukso atsargas tuo padidindama likusio aukso vertę, tai sukeltų didžiulį defliacinį spaudimą likusioms valstybėms. Viena iš svarbiausių Didžiosios Depresijos (1929-1939) priežasčių buvo tai, kad Prancūzija pabandė supirkti didelę dalį viso pasaulio aukso. Tai sukėlė aukso trūkūmą kitose valstybėse, ir tada tie, kas buvo pasiskolinę pinigų, nebegalėjo aptarnauti savo prie aukso pririštų paskolų. Tai sukėlė didžiulę pasaulinę bankrotų bangą, po kurios į valdžią atėjo Hitleris ir kiti socialistai.  
Privalomas bankų indėlių padengimas rezervais irgi stipriai kenktų laisvajai rinkai. Jei bankai negalėtų surinkę indėlius išdavinėti paskolų, tai reikštų, kad valstybė turi lengvatines salygas dalyvauti skolinimo biznyje. Žr. puikų JAV ekonomisto B. Woolsey paaiškinimą:
"From this perspective, forbidding fractional reserve banking is a way of compelling people to lend more money to the government at a favorable interest rate--zero, in the usual case. Is providing government with a greater opportunity to borrow at a zero interest rate desirable? Or will the result be that the government will borrow too much because it fails to take into account the opportunity cost of this use of people's saving?"

17 komentarų:

  1. Manau ne visai teisingai apibūdinta Austrų ekonomikos pozicija. Teiginys "tik pinigų padengimas auksu gali padėti išvengti besaikio valdiškų pinigų spausdinimo" nėra pagrindinė Austrų ekonomistų mintis, jų mintis yra ta, kad centrinio planavimo nebuvimas geriausiai padėtų išvengti besaikio valdiškų pinigų spausdinimo.

    O nesant centrinio planavimo beveik garantuotai pinigai būtų dengti vienokiu ar kitokiu commodity (auksas tiesiog patogesnis nei daugelis kitų) dėl paprastos priežasties - daiktų, neturinčių jokios vertės, niekas laisva valia nekeistų į daiktus, turinčius kokią nors vertę, todėl pirmiesiems nebūtų kaip pasidaryti pinigais.

    P.S. Gal galima nuorodą, pagrindžiančią teiginį apie Prancūzijos bandymą supirkti didelę dalį pasaulio aukso ir tokio veiksmo įtaką didžiajai depresijai?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Be to 100% rezervų turėjimas nedraudžia skolinti visų indėlių, draudžia skolinti tik tuos indėlius, kuriuos pasižadėjai saugoti iki pareikalavimo.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Dėl šio dalyko yra į lietuvių kalbą išverstas garsaus Austrų mokyklos atstovo veikalas "Ką valdžia padarė su mūsų pinigais":
    http://www.lrinka.lt/Pranesim/NMRothbard_Ka_valdzia_padare_su_musu_pinigais_2009.pdf

    AtsakytiPanaikinti
  4. @giedrius - o kreditinių kortelių limitus irgi reikėtų 100% padengti rezervais? Juos gi galima irgi iki pareikalavimo panaudoti.
    Pinigų padengimas finansiniu turtu laisvos rinkos sąlygomis veikia nė kiek ne blogiau nei jų padengimas auksu ar kitomis žaliavomis.
    Dėl Prancūzijos gera citata čia:
    " France was easily the largest gold hoarder during the Great Depression. Her monetary gold stock rose almost continually from $711 million in late 1926, to over $3.2 billion at the end of June 1932 (nearly 30 percent of the world total.) After June, French gold imports slowed to a trickle, and on August 5th the NYT (p. 21) cited the “new [French] situation” as one of the factors which contributed to the return flow of gold. They also suggested these flows were leading to inflation expectations which were being reflected in soaring stock and commodity prices. This supports the view of Johnson, and others, that French gold hoarding played a significant role in the Depression. On August 11 the NYT reported that, in a significant policy shift, foreign central banks were now buying dollar assets with gold. By this time, the Dow had already risen 68.3 percent from its July low."
    http://www.themoneyillusion.com/?p=4415

    AtsakytiPanaikinti
  5. Jei jau rezervai 100% nematau jokio skirtumo ar skolini darydamas vienokią ar kitokią kredito liniją ar ne, faktas tas, kad bet kuriuo laiko momentu turi turėti tiek daiktų, kad užtektų įvykdyti visus susiekspairinusius įsipareigojimus tiems, kurie turi teisę tais daiktais pasinaudoti nepriklausomai nuo to realizuoja jie tą teisę ar ne.

    Jei finansinį turtą laikyti vienokios ar kitokios formos paskolas, tai be abejo jos turi kažkokią vertę, nes po jomis slepiasi turimas arba / ir būsimas skolininkų turtas. Nepaisant to neįsivaizduoju kodėl nesant CK reguliavimo skolos VP padengti pinigai žmonėms turėtų būti patrauklesni nei fiziniais daiktais padengti pinigai ar / ir skolos popierėlį žmonės turėtų vertinti tiek pat, kiek ir realų skolos popierėlyje parašytą daiktą (ar to daikto pasaugos sutartį).

    Anyway, neesmė ką žmonės laikytų pinigais ir ar laisva valia naudotų fractional reserve ar ne (yra įtikinamų argumentų ir istorinių duomenų kad nenaudotų http:mises.org/books/fed.pdf) jei niekas jėga neverstų juos (ne)laikyti pinigais valdišką fiat curency. Esmė ta, kad centrinis planavimas jokioje srityje neveikia nei teoriškai, nei praktiškai, ir tas liečia pinigus lygiai taip pat, kaip ir bet kokią kitą prekę ar paslaugą.

    O kas liečia defliacijos baimes, tai jos absurdiškos bei daugelį kartų įvairiais kampais paneigtos (turbūt lakoniškiausiai ir aiškiausiai jas yra suvartęs toks Philipp Bagus http://www.philippbagus.com/sites/default/files/5%20common%20errors%20about%20deflation%20IHS.pdf), deja dėl suprantamų priežasčių mainstreem'as niekaip nenustoja apie jas fantazuoti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Laisva rinka rastų būdų apeiti 100% rezervų reikalavimą. Išpopuliarėtų dviejų dienų indėliai su periodiniu pratęsimu.
    Joks CK reguliavimas nevertė pinigų laikyti Islandijos bankuose.
    Alternatyvos pinigams neuždraustos - yra fizinio aukso ETF'ų, yra galimybė indeksuoti sutartis pagal kokius nori indeksus. Tiktai niekas tuo nesinaudoja, jeigu pinigai pakankamai kokybiški (pvz. USD, EUR, JPY)
    Defliacija Amerikoje didžiosios depresijos metu stipriai padidino bedarbių skaičių iki beprotiško lygio.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Galimybė nusipirkti aukso yra ne tas pats, kas galimybė naudoti auksą kaip pinigus ir galimybė nenaudoti valdiško fiat curency jei tau jis nepatinka.

    Kodėl laisvoje rinkoje be jokio legislatinimo rezervai buvo praeityje ir greičiausiai būtų ateityje artimi 100%, yra įtikiniamai ir su istoriniais duomenimis išaiškinęs Rothbard'as, nuorodą į jo knygutę daviau. Jei trumpai, tai fractional reserve (beveik) nebuvo naudojamas ne todėl, kad kas nors draudė tą daryti, o todėl, kad laisvoje rinkoje neužsilenkti skolinant tai ko neturi šansų nėra.

    O nesavanoriška bedarbystė nepriklausomai nuo pinigų kiekio pasikeitimų yra neįmanoma be minimalios algos, t.y. grasinimo susidorojimu jei darbdavys susitars su darbuotoju dėl algos, kuri tinka abiem šalim, tačiau CK nuomone yra per maža.

    AtsakytiPanaikinti
  8. man labiau patinka sveicaru ekonomikos mokykla

    AtsakytiPanaikinti
  9. Beje USD, EUR, JPY yra bent pakenčiamai kokybiški tik todėl, kad jų turėtojai žino, jog CK grasindamas fiziniu susidorojimu privers didelį skaičių žmonių tuos pinigus imti mainais į prekes ir paslaugas ir todėl, kad geresnius pinigus padaryti yra draudžiama.

    AtsakytiPanaikinti
  10. @Giedrius
    100% rezervai nebereikalingi, nes likvidumui palaikyti bankai gali naudoti repo sandorius, kurių devynioliktame amžiuje nebuvo dėl kompiuterių stokos. Apskritai bankų užsilenkimui žymiai svarbesnis kapitalo pakankamumas (t.y. finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų santykis), o ne kokie tai rezervai.

    Didžiosios valiutos yra kokybiškos, nes centriniai bankai palaiko tokį pinigų kiekį, kad kainų lygis kiltų ne daugiau 2 proc. per metus, o Japonijoje - 0 proc. per metus.

    Tarptautinės valiutų konkurencijos salygomis jeigu "gerų" pinigų darymo biznis būtų pelningas, kokia nors smulki valstybė padarytų gerus pinigus, ir visi atsiskaitinėtų debetinėmis VISA kortelėmis, kurios pririštos prie saskaitos "gera" valiuta. Nė OECD viena valstybė to nedraudžia.

    Didžiosios Depresijos metu aukso vertė taip išaugo, kad žmonės pasimetė ir nesugebėjo taip greitai peržiūrėti sutarčių, kad būtų išsaugotas normalus darbo jėgos lygis. Smetona minimalios algos dar nebuvo įvedęs, tai jau vėliau padarė Sniečkus.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Kaip padės repo sandoris, jei bankas A turi indėlių už 100Lt, jis išdalino paskolų už 1000Lt, 990Lt kurių pasiskolinę bičai padėjo kituose bankuose, ir tie kiti bankai paprašė pirmojo banko atvežti tuos 990Lt pas juos?

    Pakonkuruoti su didžiosiom nekokybiškom valiutom (nes jų kiekis nuolat didėja) nėra šansų, nes daugumoje šalių algos, mokesčiai bei dauguma kitų mokėjimų privalo būti sumokami vietos valiuta, kas tai valiutai sukuria reikšmingą konkurencinį pranašumą prieš kitas.

    Anyway, nematau prasmės diskutuoti kas būtų jeigu būtų bei kaip geriau CK metodais suorganizuoti prekės X gamybą. Jei pavadinote savo blogą "nematoma ranka", tikiuosi sutinkate, kad pinigų bei darbo rinkoje centrinio planavimo panaikinimas būtų naudingas daugumai žmonių :) O kokie tokiu atveju būtų pinigai jei niekas nedraustų laikyti jais kas tik žmonėms patinka ir kokia būtų bedarbystė, jei niekas nedraustų žmonėms dirbti už kiek tik jiems patinka, nelabai reikšminga.

    AtsakytiPanaikinti
  12. @Giedrius:
    Nelabai aiskus tas pavyzdys su banku - jau kai 990Lt padėti kituose bankuose, tie bankai jau juos gavo ir nebegali pirmojo banko paprasyti atvezti. Jei banko kapitalas 900Lt, indėliai iki pareikalavimo 100Lt, o paskolų išduota už 1000Lt, tai toks bankas labai stiprus ir 100Lt indėlių iki pareikalavimo gali grąžinti bet kada įkeisdamas dalį savo paskolų portfelio.

    Konkurencija tarp valiutų yra didžiulė. Suprastėjus valiutos kokybei, žmonės pradeda nuo jos bėgti - perrašo visas sutartis įtraukdami indeksacijos punktus, pradeda atsiskaitinėti stambiuose sandoriuose kitomis valiutomis ir t.t. Iš principo ir algos gavėjas, ir mokėtojas gali naudotis kitomis valiutomis, ir tik vieną valandą mokėjimo metu prireiks vietinės valiutos. Kadangi tas nevyksta, reiškia kad esamos valiutos žmonių porekius tenkina.

    Pasisakau už konkurenciją pinigų rinkoje. Tokioje konkurencijoje nugalėtų pinigai, pririšti ne prie aukso, bet prie bendro kainų lygio tam tikroje valstybėje, arba dar geriau, pririšti prie suminio pajamų toje valstybėje lygio.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Dėl pavyzdžio - tarkim bankas A turi 0Lt savo pinigų, į jį kas nors atneša pasaugoti 100Lt popierinių pinigų indėlį. Tarkim privalomų rezervų norma konservatyvi - 10%. Bankas paskolina kam nors 1000Lt įrašydamas to žmogaus sąskaitoje skaičių "1000" (realiai ne visai taip vyksta, bet rezultatas gaunasi tas pats). Žmogelis nusiperka ką nors parduotuvėje už 990Lt, kurios savininkas yra kito banko klientas, ir atsiskaito banko kortele. Parduotuvės savininko bankas, pamatęs pavedimą, paprašo banko A atvežti popierinius 990Lt ir bankas A yra laisvas nepriklausomai nuo to kiek turi kompų ir kokį repą moka išlaužti. Kol nebuvo centrinių bankų, lygiai taip ir būdavo (žr. 20 psl. http://www.lrinka.lt/Pranesim/NMRothbard_Ka_valdzia_padare_su_musu_pinigais_2009.pdf).

    Jei manai, kad pinigai laisvoje rinkoje nebūtų dengti auksu ir greičiausiai būtų pririšti prie suminio pajamų valstybėje lygio (ar kainų lygio), gal gali papasakoti konkrečiai kaip jie atsirastų, t.y. kodėl juos žmonės turėtų pradėti laikyti pinigais ir laisva valia duoti už juos realių daiktų, ir kas ir kaip keistų jų kiekį?

    AtsakytiPanaikinti
  14. Nu dabar aisku. Suteikes zmogeliui paskola uz 1000Lt, bankas turi turto, kuriuo gali visaip disponuoti - įkeisti, parduoti ir tuo budu gauti popieriniu pinigu. Kad įkeitimo ir pardavimo procesas būtų saugus, banko turtas turi viršyti įsipareigojimus - t.y. jo kapitalo bazė turi būti tvirta. Kol nebuvo valstybinių draudimų, kapitalas sudarydavo 15% ir daugiau nuo turto.

    Šiuo metu vyksta intensyvi prekyba įvairių įmonių skolos ir išvestiniais vertybiniais popieriais, nepaisant to, kad jie nėra legal tender. Jei nebūtų valstybinių pinigų, trumpo laikotarpio patikimiausių įmonių vertybiniai popieriai, susieti su įvairiais indeksais, galėtų pradėti vaidinti pinigų vaidmenį. Kadangi jie duotų didesnes palūkanų pajamas, jie nukonkuruotų fizinio aukso ETF'ų akcijas :)

    AtsakytiPanaikinti
  15. Net jei ir būtų galima 1000Lt paskolos sutartį su fiziniais asmenim parduoti už 1000Lt, tokiu atveju fractional reserve de facto vis tiek nebūtų, nes bankas iš karto kai tik skolininkas tuos pinigus išleidžia būtų priverstas gauti iš kažkur realių pinigų beveik tiek, kiek ir paskolino, kad patenkinti kito banko reikalavimą.

    Beje kalbėti apie laiką iki valstybinių draudimų lyg apie laisvą rinką bankininkystės srity yra nekorektiška, nes centriniai bankai atsirado gerokai prieš indėlių draudimų atsiradimą, o legal tender teises turintys pinigai, kuriuos privatūs bankai galėjo legaliai padirbinėti naudojant fractional reserve, atsirado stipriai seniau nei centriniai bankai (http://mises.org/Books/mysteryofbanking.pdf 8 ir 9 skyriai).

    Kas liečia sklolos vertybinių popierių laikymą laikymą pinigais, tai nematau jokių priežasčių kodėl jie turėtų būti žmonėms patrauklesni kaip pinigai nei kad pvz. auksas. Bet net jei kas nors ir padarytų skolos VP padengtus pinigus nematau kaip jie galėtų atitikti tavo reikalavimus būti savo verte susietais su atlyginimais ar kainom.

    AtsakytiPanaikinti
  16. @Giedrius
    Šitame pavyzdyje daliniai rezervai būtų, nes kitam bankui labiausiai reikėtų ne popierinių pinigų, o palūkanų už tarpbankinę paskolą.
    Indėlių draudimas yra esminė intervencija ir subsidija, leidusi bankams sumažinti savo kapitalo kiekį. Legal tender įstatymai aišku irgi subsidijuoja bankus, bet kapitalo taupymo beveik neduoda.
    Finansinėmis priemonėmis pagrįsti pinigai pranašesni tuo, kad už juos gaunamos palūkanos. Pinigų emisijos sutartyje būtų numatomi mechanizmai, užtinkrinantys jų kiekio reguliavima tam tikram vertės standartui užtikrinti.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Aš čia vėlokai prisijungiau, bet manau jūs neišvengiamai sugrįšit prie trumpo laikotarpio ir atlyginimų lankstumo. Jūs kalbat apie kažkokį teorinį anarchokapitalistinį pasaulį, kuriame pirmas iš pradinių Nyazoff'o argumentų (kad auksas priklauso valstybėms) neaktualus, o antras aktualus tik jei trumpuoju laikotarpiu pinigų kiekis turi įtakos realiems reiškiniams, todėl tinka tik nuosaikiems austrams kaip Hayekas, bet ne radikaliems austrams kaip Giedrius.

    AtsakytiPanaikinti