2010 m. balandžio 26 d., pirmadienis

Graikija šaukiasi pagalbos, o rinkose sklando gandai apie restruktūrizaciją - dalinį bankrotą

Pernai prieš Kalėdas rašiau:
"Jei graikai nesupras, kad valstybės išlaidos gali ne tik didėti, bet ir mažėti, jų bankroto rizika gali pralenkti Lietuvos riziką ir priartėti prie Islandijos rizikos."
Dabar daug kas yra pasikeitę. Lietuva jau iškrito iš rizikingiausių pasaulio šalių dešimtuko. Tuo tarpu Graikijos valstybės bankroto rizika stipriai pralenkė ne tik Lietuvos, bet ir Islandijos riziką. Dviejų metų Graikijos obligacijų pajamingumas siekia net dešimt procentų metinių palūkanų. Finansinė Graikijos padėtis pasidarė tokia nestabili, kad penktadinį graikų premjeras buvo priverstas paskelbti per televiziją apie kreipimąsi pagalbos į Tarptautinį Valiutos Fondą ir Europos Sąjungą. Tai buvo netikėtumas ne tik graikams, žiūrintiems premjero kreipimąsi į tautą, bet ir Europos Komisijai. Europos Komisija nesitikėjo taip greitai sulaukti pagalbos šauksmo, nes dar ES šalys dar tik derina pagalbos plano detales.

Pagalbos prašymas rinkų nenuramino. Toliau sklando įvairūs negeri gandai. Bijoma dviejų dalykų. Pagalba Graikijai bus suteikiama ne perkant Graikijos obligacijas, bet paskolų pavidalu, investuotojai išsigandę, kad tokios paskolos turės grąžinimo pirmenybę prieš eilinių investuotojų obligacijas. Taip pat bijomasi, kad Graikija obligacijų savininkams pasiūlys restruktūrizaciją - tokį sutartą dalinį bankrotą, kurio metu trumpalaikės obligacijos bus pakeičiamos ilgesnio termino obligacijomis su mažesnėmis palūkanomis (nekeičiant nominalo).

Graikijos vyriausybės laukia sunkios derybos su pagalbos davėjais dėl biudžeto apkarpymo. Prieš metus su puse tokioje pat padėtyje buvo atsidūrusi ir Latvija. Bet yra vienas skirtumas. Latvijoje buvo per didelis tiek nekilnojamo turto sektorius, tiek ir valstybės sektorius. Sprogus nekilnojamo turto burbului, nekilnojamo turto sektorius susimažino pinigų leidimą savaime, tuo išspręsdamas pusę Latvijos problemos. Tuo tarpu Graikijos burbulas yra grynai viešojo sektoriaus burbulas. Savaime viešajame sektoriuje niekas nesikarpo, todėl Graikijos premjero užduotis yra bent dvigubai sunkesnė nei Latvijos. Latvijoje statybos greitai sustojo be jokio valdžios įsikišimo, o Graikija tokio stabilizuojančio mechanizmo neturi - valdininkų profsajungos pabrangus valstybės skolinimosi kaštams nenori mažinti savo poreikių.

6 komentarai:

  1. Čia dar reiktų pridurti kokią pikantišką detalę: ne taip seniai viešasis sektorius protestavo dėl to, kad galbūt bus ketinama sumažinti ar net ir panaikinti KETURIOLIKTĄJĮ mėnesinį atlyginimą. Pasirodo, Graikijoje ne tik tryliktasis mėnesinis atlyginimas, kurį valstybinio sektoriaus tarnautojai gauna Kalėdoms, bet ir keturioliktasis mėnesinis atlyginimas, išmokamas Velykų proga.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Čia dar reiktų pridurti kokią pikantišką detalę: ne taip seniai viešasis sektorius protestavo dėl to, kad galbūt bus ketinama sumažinti ar net ir panaikinti KETURIOLIKTĄJĮ mėnesinį atlyginimą. Pasirodo, Graikijoje ne tik tryliktasis mėnesinis atlyginimas, kurį valstybinio sektoriaus tarnautojai gauna Kalėdoms, bet ir keturioliktasis mėnesinis atlyginimas, išmokamas Velykų proga.

    AtsakytiPanaikinti
  3. nugi vyrai. Isimečiau pas save jūsų nuorodą. Žėkit, nepaveskit ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. @Kibiras - dabar aisku, kodel iki Velyku nesikreipe pagalbos.

    @Naujapilis - aciu:)

    AtsakytiPanaikinti
  5. už ačių neatsipirksi. Tikiuosi prasmingų komentarų savo bloge. Beje, jūs kažką iš ekonomikos baigę, jo?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Dėl komentarų tai mes skaitom etiudus ir tyliai žavimės. O mūsų blogo autorių mokslų spektras itin platus - nuo VU EF iki leningrado aukštosios partinės mokyklos, kur dėstytojai pasakodavo apie supuvusios kapitalistinės perprodukcijos sukeltą Kalifornijos nekilnojamo turto burbulą ir Meksikos peso burbulą (abu įvykiai buvo ~1980).

    AtsakytiPanaikinti