2009 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

Apie automatizavimo grėsmę ekonomikai

R.Hansonas neseniai kritikavo M.Fordą, kuris knygoje The Lights in The Tunnel teigia, kad automatizavimas kelia grėsmę ne tik nekvalifikuotų darbuotojų pajamoms, bet ir ekonomikos augimui apskritai. R.Hansonas pritaria M.Fordui, kad jei automatizavimas toliau tobulės (o tuo niekas neabejoja), santykinai sumažės žmonių darbo pajamų dalis ir padidės kapitalo pajamų dalis. Tai gali reikšti, kad padidės nelygybė, nes automatai iš neturtingų nekvalifikuotų darbuotojų atims dalį būdų kaip užsidirbti pinigų. Bet, kiek suprantu, M.Fordas teigia, kad automatizavimas gali sumažinti bendrą sukuriamų vertybių vertę, nes turtingų žmonių bus nedaug, o "vienam žmogui nereikia keturiasdešimties mobilių telefonų".

Kodėl tai netiesa, man atrodo neblogai pailiustruoja toks pavyzdys:
Sakykime, kad pats gudriausias investuotojas (W.Buffett'as?) nusipirko 100% visų įmonių, kurios vėliau išmoko nanotechnologijų ir kitų burtų pagalba nemokamai pagaminti bet ką bet kokiais kiekiais ir dar pristatyti vartotojams. Be to, tos pačios įmonės turi ir dirbtinio intelekto sistemų (būtybių?), kurios gali kurti meną ir kitą intelektinę produkciją neribotais kiekiais geriau už žmones. Jeigu tokiam žmogui tikrai nieko nebereikia mainais iš kitų žmonių, jis tiesiog nieko nepardavinės ir gyvens savo rojuje, o visi kiti žmonės gyvens kaip iki šiol. Jeigu jis pradės pardavinėti arba dalinti nemokamai dalį savo sukuriamų vertybių, tai gali sukelti problemų atskiriems žmonėms (pvz. batsiuviams, jei nemokamai pradės dalinti batus), bet visiems žmonėms kartu (pvz. sudėjus batsiuvius ir batus avinčius žmones) nuo to bus tik geriau.

Be abejo, yra teigiama tikimybė, kad toks asmuo gali norėti savo dieviškas galias panaudoti piktam. Yra netgi organizacijų, besirūpinančių, kad taip neatsitiktų.

Beje, B.Kaplanas kritikuoja Hansoną iš kitos pusės - jis nenori sutikti, kad nekvalifikuotiems darbuotojams automatizavimas gali būti žalingas, nors jo argumentas apie nebrangią begalinę naudą primena Paskalio dilemą.

9 komentarai:

  1. "Jeigu tokiam žmogui tikrai nieko nebereikia mainais iš kitų žmonių, jis tiesiog nieko nepardavinės ir gyvens savo rojuje, o visi kiti žmonės gyvens kaip iki šiol." Padarius prielaidą, kad to vieno žmogaus gerovė yra (beveik) begalinė, mes ir turėsime visiškai nelygios visuomenės modelį, jei remiamės Gini indeksu. Nulinis Gini indeksas rodo pačią nelygiausią visuomenę, kai vienas žmogus turi visas pajamas, o visi kiti- jokių pajamų; bet beveik tas pats išeis, jei vienas turi begalines pajamas, visi kiti- fiksuotas.

    Kalbant apie automatizaciją: automatizacija nepainaikins darbo dar minimum 50 metų. Esu matęs iš arti automatizuotas gamybos linijas, ir deja, robotus prižiūrėti turi realūs žmonės. O t.p. remontuoti, kurti, troubleshoot'inti. Mašinos, kuriančios kitas mašinas gali skambėti kaip gera idėja, bet tik tol, kol nepabandai įsivaizduoti, kaip turėtų atrodyti tokios sistemos testavimas.

    Kalbant apie virtualią realybę- visokie ten Moor'o dėsniai skamba gerai, bet dažniausiai ateina eksponentinės kreivės lūžis, kai ji ima remtis į kokiasnors lubas. Pvz bakterijos maistingoje terpėje dvigubėja kas pusvalandį, bet tik tol, kol nesibaigia terpė :-). Panašiai it su elektronikos vystymusi- atrodo, viskas ima remtis į medžiagų atsparumo ir kvantinės fizikos ribas. Neįmanoma turėti tranzistoriaus iš pusės atomo, ir net kelių atomų gali būti per mažai. Asmeninis pavyzdys: jau prieš penketą metų turėjau laptopą su 3GHz procesorium. Apie 6GHz procesorių 2009-aisiais girdėti jei ir teko, tai tikrai ne vietinėje kompiuterių parduotuvėje :-).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Vyksta ta automatizacija, tik robotai ne kaip iš Azimovo romanų. Pvz. Hanzanet'as yra nerealus robotas, pakeitęs kokius kelis šimtus LTB klientų aptarnavimo specialisčių. Grindų plovimo mašinos Maximoje pačios važinėti nemoka, bet prieš 50 metų valytojų būtų reikėję kelis kartus daugiau. Kad nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimai imtų mažėti, nereikia, kad automatizacija panaikintų visas darbo vietas - užteks, jei panaikins ženklią dalį.

    O apie Gini indeksą nepradėkim. Man atrodo šitas pavyzdys kaip tik parodo jo trūkumus.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kalbant apie darbo rinką. Taip, iš ties- reikia mažiau valytojų/kasininkių, ir daugiau robotų projektuotojų/surinkėjų/testuotojų. Na bet nekvalifikuoto darbo pasiūla taip pat sumažėjo per paskutinius 50 metų- neraštingumo nebeliko beveik, o paskutiniu metu aplamai yra vykdoma švietimo programa "kiekvienam kaziolui po aukštojo mokslo diplomą" (t.y. įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius maždaug lygus abiturientų skaičiui).

    Apie Gini/nelygybę: jei jau parašei "Tai gali reikšti, kad padidės nelygybė", reikia tą nelygybę kažkaip matuoti ir žiūrėti, ar ji padidėjo. Galim operuoti tavo pasirinkta sistema, jei jau taip nori :-). Nebent manai, kad "teisingų" pažiūrų ekonomistui kalbėti apie nelygybę yra, 1984-ųjų naujakalbės žargonu tariant, kaltmintė.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Jai man duos pakankamai maisto ir kokį tai rūsį gyventi aš nekreipsiu dėmesio į nelygybę. Kuo toliau tuo daugiau žmonių pardavinės savo kūrybą, manau darbo visada bus. Nelygesnių galimybių pasaulio nei yra dabar (afrika, badas ir t.t.) aš nelabai įsivaizduoju. Genetiškai modifikuoti maisto produktai galėtų išspręsti bado problemą, bet kažkodėl nesprendžia. Naujas mobilus telefonas kainuoja 90Lt, dėvėtas praktiškai nemokamai 9nueini pas draugą ir pasiimi) abu atlieka savo pagrindinę funkciją puikiai. Žmoniją persisotinusi prekėm, reikia kurti kultūrą ir ją parduoti, kartu su kultūra gali įsiūlyti labai daug nereikalingų prekių 9arba būtinų, tokių kaip kompiuteris)

    AtsakytiPanaikinti
  5. 2 System: taip, tavo pasiryžimas sėdėti rusyje būtų labai svarbus bendrai nusikaltamumo statistikai, bet deja- tavęs vieno maža.

    Jei pažiūrėtume, kaip funkcionuoja valstybės su skirtingais Gini koficientais (geriau už Gini Šališkas stebėtojas nieko nepasiūlė), pamatytume tam tikrus dėsningumus. Aišku, koreliacija nebūtinai rodo priežastinį ryšį (žinau žinau), bet įtarimų yra.

    AtsakytiPanaikinti
  6. 2 Kibiras: jei lyginam skirtingas visuomenes pagal vieną pasirinktą kriterijų, geriau už Gini yra paprastas BVP.

    Aš nebūčiau toks tikras, kad nekvalifikuotų darbuotojų sumažėjo - visgi gyventojų skaičius auga. Jau nekalbant apie tai, kad kai kuriuos aukštųjų mokyklų absolventus programiškai suemuliuoti lengviau nei robotizuoti paprastą kroviką ;-)

    2 Sistem: man atrodo mobilus telefonas už dyką yra vienas iš dalykų, kuris daro pasaulį lygesnį, o ne priešingai.

    AtsakytiPanaikinti
  7. 2 Šališkas:
    Bandai patvirtinti mano hipotezę, kad tokie ekonomistai kaip tu nelinkę kalbėti apie nelygybę, ir verčiau jau išvis ją pamirštų? :-)

    Bėje, Lietuvos ir Meksikos BVP gyventojui skiriasi ne itin stipriai, bet va Meksikoj prie įėjimo į kavinę galima pamatyt ginkluotą apsaugą, saugančią turtingųjų komfortą nuo skurdžių. Lietuvoj tokiems dalykams poreikio nėra, ir man taip labiau patinka.

    Argumento dėl gyventojų skaičiaus didėjimo neužskaitau: akivaizdu, kad kalbam apie procentus, o ne absoliučius skaičius.

    AtsakytiPanaikinti
  8. 2 Kibiras: Nebelabai suprantu, dėl ko mes ginčijamės. Ar tu tikrai nori pasakyti, kad visuomenė, kur visi gyvena kaip dabar, yra geresnė už kitą visuomenę, kur visi gyvena kaip dabar, tik vienas žmogus be galo turtingas?

    AtsakytiPanaikinti
  9. 2 Šališkas: teoriškai su nelybybe aplamai nieko blogo nėra. Problemos būna praktinės. Kokios šioje grynai teorinėje situacijoje atsirastų grynai praktinės problemos? Ai, gal tiek to :-) ...

    AtsakytiPanaikinti