T.Cowenas neseniai pagyrė R.Hansoną už tai, koks jis nuostabus žmogus. Nė kiek neabejoju, kad Cowenas neperdeda. Bet R.Hansonas į tai atsakė, kad būtų geriau, jei žmonės būtų dažniau giriami ne už savo teigiamas savybes, bet už gerus darbus. W.Wilkinsonas netruko pastebėti, kad yra sričių, kur vieno žmogaus pastangomis neįmanoma pasiekti rezultato, bet vis tiek apsimoka tas pastangas skatinti. Pvz. jei žmogus neatidarinėja spamo laiškų, jis pats vienas nieko nepakeis, bet jei taip darytų visi, spamas išnyktų. Dėl to jis pusiau juokais pasiūlė girti žmones už charakterio savybes, kurios jei taptų plačiau paplitusios, padėtų pasiekti rezultatų. Visgi R.Hansono pasiūlymas praktiškesnis, nes atsekti visų savybių įtaką visiems rezultatams gali būti sudėtinga. Jeigu žmogus nespaudo ant spamo nuorodų, paprasčiau jį girti už tai, o ne už apdairumą ar gerą pirštų koordinaciją.
Čia dar galima pridurti, kad jau senoliai žinojo, kad neverta girti už rezultato neatnešančius norus ir pastangas, nes juos lengva suklastoti, ir sakydavo, kad gerais norais ir pragaras grįstas. Tai truputį neteisinga, nes daug ką pasaulyje lemia atsitiktinumas, bet daugiausia, ką galima padaryti su norais ir pastangomis - įskaičiuoti juos į žmogaus karmą.
The Nicholas Fox Weber biography of Mondrian
Prieš 2 valandas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą