2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Monetarine politika džiaugsimės nebeilgai

Agresyvi didžiųjų centrinių bankų monetarinė politika sušvelnino ekonominę krizę. Politikos rezultatas - žemos tarpbankinės palūkanos ir aukštos finansinio turto kainos. Tim Bond iš Barclays Capital rašo, kad produkcijos atsargos yra per mažos lyginant su dabartine paklausa; milžiniškas darbo produktyvumo statistikos šuolis rodo, kad darbuotojų įdarbinta per mažai, todėl ekonomika augs ir nedarbas pradės mažėti.

Centriniai bankai nagrinės tokius rodiklius, nuspręsdami kada pradėti palūkanų didinimo ciklą:
  • nedarbo lygis
  • pramonės potencialo išnaudojimas
  • infliacija
  • ateities infliacijos lūkesčiai
Augant ekonomikai, po poros ketvirčių visi rodikliai, išskyrus praeities infliaciją, kuri yra atsiliekantysis rodiklis, signalizuos aiškią krizės pabaigą. Darome išvadą, kad centriniai bankai neužilgo bus priversti kelti palūkanas.

5 komentarai:

  1. http://krugman.blogs.nytimes.com/2009/11/01/growth-and-jobs-the-lesson-of-the-clinton-years/

    Šiektiek kitokia pozicija šiuo klausimu :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Agresyvi centrinių bankų politika aiško pastimuliavo paklausą.

    Tačiau didelė išemituotų pinigėlių dalis turės būti surinkti atgal per mokesčius, arba (realesnis scenarijus) surinkti atgal nebus, o paįtakos infliaciją ir palūkanų normas. Infliacija pastaruoju metu tiesiai įtakoja žaliavų kainas, o palūkanų šuolis bus peilis pernelyg praskolintoms ekonomikoms.

    Ilgos trukmės obligacijų kainų didesnis susvyravimas visiškai realiai gali sugriauti kokį vieną stambų derivatyvų rinkos eminentą.

    Pasekmės būtų neįsivaizduojamos.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aš monetarine politika nesidžiaugiu jau kurį laiką. Ar reikėtų džiaugtis, kad kaip anekdote apie Leniną, Fed nepaliko praeitą spalį dviejų procentų palūkanų normos, O GALĖJO.

    AtsakytiPanaikinti
  4. @Teslainis:
    Tai ką parašiau yra artima rinkos konsensusui, o Krugmanas gerokai pesimistiškesnis. Kyla įtarimas, kad jis taip rašo specialiai nes jam patinka valstybės išlaidų didinimas.

    Esant Quantitative Easing politikai ir nulinėms palūkanų normoms, Tayloro taisyklė nebeveikia, plius ji neatsižvelgia į ateities lūkesčius.

    @anarchistas:
    Išemituoti pinigai bus susiurbti didinant palūkanas. Kol nepamirš Lehman, valdžia gelbės visus svyruojančius emitentus.

    @Šališkas stebėtojas:
    pernai tikrai nebuvo ko džiaugtis. Bet šiemet pasitaisė.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ką reiškia pasitaisė? Kad nesumažino nominalaus BVP dar kokius 10-15 proc (o galėjo)? Kai kas svaigsta apie išsipūtusį Fed'ų balance sheet, bet realiai šiemet jie tik pardavinėjo vienus aktyvus ir pirko kitus. Gal kokiam TED spread'ui tai ir turėjo įtakos, o visokiems Bondams iš Barclays tik tas ir svarbu, bet realiai nedarbas toliau didėja, o stimulo nėra. Woolsey apie naujausią padėtį ne taip seniai rašė čia. Jis turi savo keistumų, bet esmė ta pati.

    Nekalbant jau apie tai, kad kai pats Bernankė paprašė fiskalinio stimulo, paskui jo atšaukti jau nebuvo šansų dėl politinių priežasčių, nors teoriškai, prieš nutraukiant monetarinį stimulą, reikėtų nutraukti fiskalinį, nes jis sukuria daugiau pašalinių efektų, o nauda miglota.

    AtsakytiPanaikinti