2010 m. balandis 30 d., penktadienis

Kokia tikimybė, kad Žemės tipo planetoje atsiras protinga gyvybė?

Jau esu rašęs apie tai, kad Fermi paradoksas atsiranda iš Dreiko lygties, kurio vienas iš narių yra tikimybė, kad Žemės tipo planetoje atsiras protinga gyvybė. Ši tikimybė paprastai laikoma didele, praktiškai 100%. Pasirodo, yra manančių kitaip. S.Landsburgas čia ir čia cituoja biologą Ch.Lineweaver'į, ir sako, kad

  • protingumas nėra evoliucijos viršūnė, o tik atsitiktinumas. Delfinai ir žmonės yra gana protingi, bet jie prieš ~85 mln. metų turėjo bendrą protėvį, kuris vertinant visą gyvūnijos įvairovę yra labai retas reiškinys.
  • neaišku, kurioje vietoje protingumo vystymasis sustos. Pirminiaburniai ir antriniaburniai turėjo bendrą protėvį prieš ~600 mln. metų, ir nuo to laiko pirminiaburniai tapo protingesni, bet protingiausias iš jų yra aštuonkojis.
  • Australija, Madagaskaras, Indija, ir Šiaurės bei Pietų Amerikos ~50-200 mln. metų buvo atskirti vandens nuo likusio pasaulio, bet juose taip ir neatsirado žmonių protingumo gyvūnų, nors Afrikoje tam užteko vos 3 mln. metų. Taigi tikimybė, kad Žemės sąlygomis atsiras žmonių protingumo būtybės, yra ne didesnė nei 1/6.

2010 m. balandis 28 d., trečiadienis

Krizė vaikų priežiūros kooperatyve

P.Krugmanas kartais atrodo vis dar prisimena jo paties žodžiais prieš 35 metus jo gyvenimą pakeitusį straipsnį apie vaikų priežiūros kooperatyvą (straipsnis deja ribotai prieinamas, bet apie tą kooperatyvą rašo ir Vikipedija). Jauni tėvai Vašingtone susibūrė į kooperatyvą, kurio nariai vieni kitiems gali palikti prižiūrėti mažus vaikus. Kadangi narių buvo daug, jiems buvo išdalinti kuponai, kurių daugiau buvo galima gauti tik prižiūrint kooperatyvo narių vaikus, ir už kuriuos buvo galima įsigyti tik vaikų priežiūros paslaugų iš kooperatyvo narių  (vienas kuponas - viena valanda). Kai kuponų kiekis apyvartoje ėmė mažėti, kooperatyvą ištiko krizė. Visi stengėsi taupyti kuponus, ir nesinaudojo vaikų priežiūros paslaugomis, todėl gauti kuponų tapo dar sunkiau. Daugelis kooperatyvo narių buvo teisininkai, todėl iš pradžių stengėsi išspręsti problemą įvesdami įvairių papildomų taisyklių, bet galiausiai padėjo tik monetarinė politika - papildomų kuponų išleidimas į apyvartą. Tiesa, ilgainiui per didelis kuponų kiekis irgi tapo problema.

P.Krugmanas vaikų priežiūros kooperatyvą naudoja kaip pavyzdį, kokia svarbi monetarinė politika. Bet labiau tiesioginė šios istorijos išvada tokia, kad kainų reguliavimas yra labai žalingas dalykas. Kooperatyve kainos buvo itin tvirtai fiksuotos, nes gavus už vieną valandą vaikų priežiūros vieną kuponą, paskui labai sunku su juo skirtis mainais į viso labo 0,9 valandos. Nuo to ir prasidėjo visos kooperatyvo problemos.

2010 m. balandis 26 d., pirmadienis

Graikija šaukiasi pagalbos, o rinkose sklando gandai apie restruktūrizaciją - dalinį bankrotą

Pernai prieš Kalėdas rašiau:
"Jei graikai nesupras, kad valstybės išlaidos gali ne tik didėti, bet ir mažėti, jų bankroto rizika gali pralenkti Lietuvos riziką ir priartėti prie Islandijos rizikos."
Dabar daug kas yra pasikeitę. Lietuva jau iškrito iš rizikingiausių pasaulio šalių dešimtuko. Tuo tarpu Graikijos valstybės bankroto rizika stipriai pralenkė ne tik Lietuvos, bet ir Islandijos riziką. Dviejų metų Graikijos obligacijų pajamingumas siekia net dešimt procentų metinių palūkanų. Finansinė Graikijos padėtis pasidarė tokia nestabili, kad penktadinį graikų premjeras buvo priverstas paskelbti per televiziją apie kreipimąsi pagalbos į Tarptautinį Valiutos Fondą ir Europos Sąjungą. Tai buvo netikėtumas ne tik graikams, žiūrintiems premjero kreipimąsi į tautą, bet ir Europos Komisijai. Europos Komisija nesitikėjo taip greitai sulaukti pagalbos šauksmo, nes dar ES šalys dar tik derina pagalbos plano detales.

Pagalbos prašymas rinkų nenuramino. Toliau sklando įvairūs negeri gandai. Bijoma dviejų dalykų. Pagalba Graikijai bus suteikiama ne perkant Graikijos obligacijas, bet paskolų pavidalu, investuotojai išsigandę, kad tokios paskolos turės grąžinimo pirmenybę prieš eilinių investuotojų obligacijas. Taip pat bijomasi, kad Graikija obligacijų savininkams pasiūlys restruktūrizaciją - tokį sutartą dalinį bankrotą, kurio metu trumpalaikės obligacijos bus pakeičiamos ilgesnio termino obligacijomis su mažesnėmis palūkanomis (nekeičiant nominalo).

Graikijos vyriausybės laukia sunkios derybos su pagalbos davėjais dėl biudžeto apkarpymo. Prieš metus su puse tokioje pat padėtyje buvo atsidūrusi ir Latvija. Bet yra vienas skirtumas. Latvijoje buvo per didelis tiek nekilnojamo turto sektorius, tiek ir valstybės sektorius. Sprogus nekilnojamo turto burbului, nekilnojamo turto sektorius susimažino pinigų leidimą savaime, tuo išspręsdamas pusę Latvijos problemos. Tuo tarpu Graikijos burbulas yra grynai viešojo sektoriaus burbulas. Savaime viešajame sektoriuje niekas nesikarpo, todėl Graikijos premjero užduotis yra bent dvigubai sunkesnė nei Latvijos. Latvijoje statybos greitai sustojo be jokio valdžios įsikišimo, o Graikija tokio stabilizuojančio mechanizmo neturi - valdininkų profsajungos pabrangus valstybės skolinimosi kaštams nenori mažinti savo poreikių.

2010 m. balandis 22 d., ketvirtadienis

Monetarinė politika ir pinigų vertė

Nuo monetarinės politikos priklauso pinigų vertė. Aukso standarto laikais monetarinės politikos tikslas būdavo užtikrinti pastovią pinigų vertę aukso atžvilgiu. Smetonos laikais valdžia rūpinosi, kad vienas litas atitiktų 0,150462 gramo gryno aukso. Lietuva buvo viena iš nedaugelio valstybių, išlaikiusių stabilią valiutą aukso atžvilgiu Didžiosios Depresijos metu, nors ir čia teko pasukčiauti - valstybė krizės metu ėmėsi stipriai žlugdyti importą, bei apribojo valiutines operacijas. Drastiškos priemonės sustiprino pasitikėjimą litu, bet ekonomika taip nukentėjo, kad kilo Suvalkijos ūkininkų maištas. Smetona šią problemą išsprendė sušaudydamas maištininkų lyderius.

Po Antrojo pasaulinio karo išpopuliarėjus Keynes'o idėjoms, centriniai bankai nusprendė, kad neverta per daug rūpintis pinigų vertės stabilumu. Žymiai svarbiau, kad valstybės išlaidos ir pinigų kiekis būtų pakankamai dideli, kad užtikrintų spartų ekonomikos augimą. Žingsnis po žingsnio besaikis ekonomikos skatinimas sukėlė infliacijos bangą - aštuntasis praėjusio amžiaus dešimtmetis pasižymėjo sparčiu dolerio bei svaro nuvertėjimu, kiek stipriau laikėsi Vakarų Vokietijos markė. Didėjantis nepasitikėjimas nuvertėjančiais pinigais reiškė, kad bet koks bandymas stimuliuoti ekonomiką nebeduoda jokių teigiamų rezultatų - kainos pašoka dar aukščiau, kartu padidėja ir nedarbas, nes be patikimų pinigų ekonomika nebegali normaliai funkcionuoti.

Maždaug prieš trisdešimt metų centriniai bankai vėl kilo į kovą su infliacija. Spausdinamų pinigų kiekio sumažinimas ir trumpalaikių palūkanų normų padidinimas greitai atnešė sėkmę, ir pasitikėjimas svarbiausiomis pasaulio valiutomis buvo atstatytas. Tam kad dar labiau padidinti pasitikėjimą pinigais, daugelis pasaulio centrinių bankų nusprendė formaliai apibrėžti savo veiklos tikslą. Europos centrinis bankas siekia, kad eurozonos infliacija būtų vos vos mažesnė nei du procentai per metus. JAV neturi formalaus dolerio vertės standarto, bet neofialiai manoma, kad JAV centrinio banko (FED) siekiai nelabai daug skiriasi nuo Europos centrinio banko tikslo.

2010 m. balandis 21 d., trečiadienis

Pasaulinė kredito krizė tęsiasi, pabaigos nesimato

Pirmieji kredito krizės šūviai buvo iššauti 2007 m. vasarą. 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje ši krizė buvo itin stipri, pasaulyje viešpatavo visuotinė panika. Krizės pabaigos dar nesimato:
  • Investuotojai toliau nepasitiki ES ir TVF'o sukurtu Graikijos gelbėjimo planu. Draudimo nuo Graikijos bankroto kainos jau viršijo anksčiau buvusį maksimalų lygį.
  • JAV šiemet jau likvidavo dvigubai daugiau bankų, nei buvo likviduota per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.
  • Iki šiol nėra aišku, ar JAV nekilnojamo turto kainos jau pasiekė dugną.
  • Komitetas, nustatantis tikslią rececijos pabaigos datą JAV, iki šiol nepriima sprendimo dėl dabartinės krizės pabaigos datos, nes vis dar išlieka tam tikra W formos krizės scenarijaus tikimybė Amerikoje.
  • Europoje ekonominė statistika dar liūdnesnė nei JAV.
  • Dėl kredito problemų sustabdytas net toks perspektyvus projektas kaip naujas Džeimso Bondo filmas.

2010 m. balandis 17 d., šeštadienis

Kodėl vandenį reikia gerti mažais gurkšneliais?

Ben Goldacre knyga "Bad Science" labai smagiai rašo apie visokį pseudomokslą ir šarlatanizmą, pavyzdžiui detox spa voneles kojoms. Šarlatanai įsiveisė ne tik į spa centrus, bet ir į Anglijos švietimo sistemą. Anglijoje mokytojams pravedinėjami Brain Gym kursai, kuriuose išaiškinama, kad prieš protinį darbą reikia išgerti stiklinę vandens, nes vanduo tiesiai patenka iš burnos į smegenis. Kursuose taip pat mokoma kaip sunerti pirštus, kad susijungtų kūne esančios elektros grandinės ir tai padėtų dėmesio koncentracijai. Laimei kai kurie moksleiviai nepasiduoda mokytojų sekamoms pasakoms. Štai moksleivis Anton knygos autoriui atsiuntė tokio turinio laišką:
"I'd like to submit to Bad Science my teacher who gave us a handout which says that 'Water is best absorbed by the body when provided in frequent small amounts.' What I want to know is this. If I drink too much in one go, will it leak out of my arsehole instead?"

Ben Goldacre savo knygoje taip pat meistriškai paneigia dietologės Dr. Gillian McKeith rekomendacijas valgyti kuo daugiau špinatų, nes špinatai turi daug chlorofilo, todėl juos valgant pagerėja organizmo aprūpinimas deguonimi:
"Is chlorophyll "high in oxygen"? No. It helps to make oxygen. In sunlight. And it's pretty dark in your bowels: in fact, if there's any light in there at all then something's gone badly wrong. So any chlorophyll you eat will not create oxygen, and even if it did, even if Dr Gillian McKeith PhD stuck a searchlight right up your bum to prove her point, and your salad began photosynthesising, even if she insufflated your guts with carbon dioxide through a tube, to give the chloroplasts something to work with, and by some miracle you really did start to produce oxygen in there, you still wouldn't absorb a significant amount of it through your bowel, because your bowel is adapted to absorb food, while your lungs are optimised to absorb oxygen. You do not have gills in your bowels. Neither, since we've mentioned them, do fish. And while we're talking about it, you probably don't want oxygen inside your abdomen anyway: in keyhole surgery, surgeons have to inflate your abdomen to help them see what they're doing, but they don't use oxygen, because there's methane fart gas in there too, and we don't want anyone catching fire on the inside. There is no oxygen in your bowel."

2010 m. balandis 15 d., ketvirtadienis

Bankų problemos ir IQ

Apie VILIBORą jau esame rašę ir rimtai, ir juokais, o neseniai apie jį parašė ir naujas žurnalas. Straipsnis neblogas, nes pašnekovai, išskyrus gal V.Trukšiną, atrodo supranta, ką kalba. Tik panašu, kad patį straipsnį rašė ir antraštę galvojo skirtingi žmonės. Iš tikrųjų bankai bandė spręsti savo problemas (kaip subalansuoti poziciją litais), indėlininkai - savo (kaip gauti daugiau palūkanų), paskolų turėtojai - savo (kaip mokėti mažiau palūkanų). VILIBORo svyravimai buvo visų tų problemų sprendimo pasekmė, o ne įrankis.

Graikijos krizės įtaka Lietuvai

Anksčiau rašėme, kad Graikijos problemos neturėtų Lietuvoje sukelti ekonominės katastrofos. Šį kartą pateiksiu priežastis, dėl kurių Graikijos situacija sulėtins Lietuvos ekonomikos atsigavimo tempus. Netgi nelabai svarbu, ar paskutinis Graikijos gelbėjimo planas bus sėkmingas, ar ne, vis tiek Graikijos bėdos blogina ir Lietuvos situaciją.

Visų pirma dėl Graikijos sumažės užsienio investicijos į Lietuvą. Graikijai mirgant pirmuosiuose finansinių laikraščių puslapiuose, investuotojai pradės kreipti nepagrįstai daug dėmesio į rodiklius, galinčius padėti prognozuoti Graikijos tipo krizes. Lietuva su per dideliu biudžeto deficitu neatrodo patraukliai. Potencialūs investuotojai į eksporto sektorių išsigąs, nes didelis deficitas pranašauja mokesčių sistemos nestabilumą. Potencialūs investuotojai į vidaus sektorius (įskaitant NT) manys, kad vidaus vartojimo perspektyvos Lietuvoje yra blogos dėl didelės valstybės skolos.

Europos bankų sektoriaus elgesys taip pat gali paveikti Lietuvos ekonomikos raidą. Dėl Graikijos problemų ir galimų nuostolių dėl investicijų į Graikijos obligacijas Europos Sąjungos bankai bus atsargesni ir lėčiau didins paskolų portfelius. Skandinavijos bankai nepasižymi ekonominiais ryšiais su Graikija, tačiau galima spėti, kad jie nebus tie išsišokėliai, į kairę ir į dešinę dalinantys paskolas kol kiti bankai vis dar elgiasi atsargiai.

2010 m. balandis 13 d., antradienis

Nukritęs VILIBOR'as ir liūdna nekilnojamo turto kainų ateitis

Vakar mano kolega Šališkas Stebėtojas, suvulgarinęs austrų ekonominės mokyklos idėjas, parašė:
"Austrų teorija sako, kad butai dabar jau tikrai brangz <...> Apibendrinant, nesvarbu dėl kokių priežasčių sumažėjus trumpalaikėms palūkanų normoms, prasideda burbulas. Lietuvoje kaip žinia ne taip seniai smarkiai sumažėjo VILIBORas. Tiesa, akcijos pabrango dar anksčiau, bet jų kainas daugiau įtakoja užsieniečiai nei lietuviai. O dabar jau tikrai nekilnojamo turto eilė."

Paskambinęs keletui austriškosios mokyklos apologetų ir išgirdęs daug piktų replikų apie šį reikalą, byloju štai ką:

  • Austrų ekonomikos mokykla - vienintelė ekonomikos mokykla, kurios atstovai vienbalsiai ir laiku (t.y. prieš kokius penkis metus) nustatė, kad daugelyje pasaulio šalių pučiasi nekilnojamo turto burbulas. Kitų mokyklų atstovai burbulą išimtiniais pavieniais atvejais nustatė tik todėl, kad patys buvo prilindę prie valdžios lovio ir patys agitavo už burbulo sukėlima - pvz. Krugmanas.
  • Nekilnojamo turto burbului pučiantis, ekonomika švaisto pinigus blogiems nekilnojamo turto projektams. Be to, švaistytojai pradeda daugiau vartoti ir prekių bei paslaugų, kuriuos gamina neburbuliniai ekonomikos sektoriai.
  • Burbulo sprogimas neišvengiamai sukelia ekonominį šoką, kurio metu susitraukia nepagrįstai išvešėję ekonomikos sektoriai. Sustoja statybos. Dingus menamoms statybų pajamoms, traukiasi ir vartojimas, mažmeninė prekyba. Mažesnes mokesčių įplaukas pajunta ir valstybės biudžeto kasa.
  • Sprogimo metu ekonomikoje matomi aiškūs pavojaus ženklai. Štai Lietuvoje buvo labai pakilusios tarpbankinės palūkanos (VILIBOR'as), taip pat Lietuva buvo patekusi į pasaulinį dešimtuką valstybių, kurių bankroto tikimybė yra didžiausia.
  • Burbulo sprogimui pasibaigus, ateina taip vadinama antrinė depresija. Austrų ekonomikos mokykla taip vadina ilgą ir nuobodų laikotarpį, kai ekonomika jau atsikratė pinigų švaistymo nereikalingoms investicijoms ir išliko tik sveiki ekonominiai procesai, bet žmonės dar neišsiaiškino, kokios tolesnio ekonomikos augimo kryptys yra perspektyvios. Antrinės depresijos laikotarpiui būdingas didelis nedarbas, žemos palūkanų normos, žema nekilnojamo turto vertė.
  • Sumažėjus VILIBOR'ui, ir Lietuvai iškritus iš pavojingiausių pasaulio valstybių dešimtuko, galima sakyti, kad pasaulinės finansų rinkos pripažino, kad Lietuvoje burbulo sprogimas jau pagaliau pasibaigė, ir prasidėjo antrinė ekonomikos depresija.
  • Yra du būdai antrinei depresijai pasibaigti. Kartais valdžia bando sukurti kokį nors naują burbulą, kokią nors naują švaistūnišką ekonomikos sritį, kuri įdarbintų bedarbius (taip vadinamas Naujųjų Vasiukų klasterio variantas). Kai valdžia nesikiša, žmonės po truputį randa naujas verslo nišas, kuriose ir prasideda naujas sveiko ekonomikos augimo etapas. Tokiu atveju žingsnis po žingsnio sumažėja bedarbių, ekonomikai produktyviai įsisavinant kapitalą pradeda didėti VILIBOR'as.
  • Austrų ekonominės mokyklos mokymas sako, kad nekilnojamo turto kainų perspektyvos Lietuvoje liūdnos. Jei valdžia ekonomiką dirbtinai skatins augindama naujus burbulus, tai jau bus kažkoks kitas, o ne nekilnojamo turto burbulas. Jei ekonomika pradės augti sveikai, iš statybininkų tautos mes tikriausiai tapsime kokios nors srities eksportuotojų tauta.

2010 m. balandis 12 d., pirmadienis

Austrų teorija sako, kad butai dabar jau tikrai brangz

Jei keletą kartų rašėme apie T.Coweno simpatijas austriškai makroekonomikai. Vienas jo teorijos skirumas nuo tradicinių austrų - kad XXI a. pradžioje trumpalaikių palūkanų normų sumažėjimas buvo ne nominalus, o realus, ir jį sukelė ne centrinis bankas, o už nedvasingus Vakarus žymiai taupesni Rytai. Apibendrinant, nesvarbu dėl kokių priežasčių sumažėjus trumpalaikėms palūkanų normoms, prasideda burbulas. Lietuvoje kaip žinia ne taip seniai smarkiai sumažėjo VILIBORas. Tiesa, akcijos pabrango dar anksčiau, bet jų kainas daugiau įtakoja užsieniečiai nei lietuviai. O dabar jau tikrai nekilnojamo turto eilė.

2010 m. balandis 10 d., šeštadienis

Dienos citata: prarasto laiko beieškant

"After some hesitation, I decided to go back and see if I had a Stasi file. I did. I read it and was deeply stirred by its minute-by-minute record of my past life: 325 pages of poisoned madeleine. Helped by the apparatus of historical enlightenment that Germany had erected, I was able to study in incomparable detail the apparatus of political intimidation that had produced this file. Then, working like a detective, I tracked down the acquaintances who had informed on me and the Stasi officers involved in my case. All but one agreed to talk. They told me their life stories, and explained how they had come to do what they had done. In every case, the story was understandable, all too understandable; human, all too human. I wrote a book about the whole experience, calling it The File."
Timothy Garton Ash
The Stasi on Our Minds

2010 m. balandis 9 d., penktadienis

Apie paternalizmą

"Švelnus" paternalizmas nuo įprasto skiriasi tuo, kad reguliuojanti institucija nustato variantą "pagal nutylėjimą", bet leidžiama pasirinkti ir kitus variantus. Pvz. narkotikus vartoti draudžiama, bet jeigu pateiki rašytinį sutuoktinio sutikimą ir įmoki užstatą potencialioms gydymo išlaidoms padengti, tuomet draudimas tau negalioja.

Šiuo metu vykstančioje diskusijoje apie paternalizmą net trys mūsų skaitomi blogeriai skundžiasi, kad švelnaus paternalizmo propaguotojai jį prisimena tik tose srityse, kur paternalizmas yra naujiena, o kitur (pvz. prekybos vaistais atveju) apie "švelnius" variantus nenori nei girdėti.

Tas be abejo tiesa, bet R.Hansonas žvelgia giliau. Paternalizmas (net ir "švelnus") nuo paprasto patarimų dalinimo skiriasi tuo, kad reguliuojanti institucija stengiasi paveikti žmonių sprendimus prieš jų pačių valią. Pasiteisinimas, kodėl neužtenka tiesiog patarti žmonėms, paprastai yra "žmonės patarimų neklausys, nes yra kvaili trenkti". Bet tie, kas naudoja šį pasiteisinimą, labai retai net apsvarsto galimybę, kad žmonės patarimų gali neklausyti dėl to, kad nepasitiki patariančiojo neutralumu, o dar rečiau - kad kvaili gali būti ne tik žmonės, bet ir patarimai.

2010 m. balandis 8 d., ketvirtadienis

Lietuva iškrito iš rizikingiausių pasaulio valstybių dešimtuko

Jau šiandien rašiau apie valstybes, kurioms labiausiai gresia bankroto rizika per ateinančius penkis metus. Pasigilinau dar labiau - pasirodo Lietuva per paskutinius tris mėnesius iškrito iš rizikingiausių pasaulio valstybių dešimtuko. Mes savo finansiniu saugumu neseniai aplenkėme Graikiją, Egiptą, Vietnamą, Libaną ir Salvadorą. Artėjame prie Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos ir Vengrijos. Visgi vyriausybė neturėtų užmigti ant laurų, nes Lietuvos rizika bankrutuoti yra net maždaug tris kartus didesnė nei Didžiosios Britanijos.

PASTABA. Rizikingiausų pasaulio valstybių dešimtukas sudaromas pagal draudimo nuo bankroto rizikos (credit default swaps) kainas. Toks dešimtukas nebūtinai sutampa su portalo Aruodas.lt auditorijos nuomone.

Kredito krizė, Graikijos ir Latvijos bankroto rizika

Kredito krizė kyla, kai kas nors išleidžia vertybinius popierius, o gautas lėšas už juos investuoja netinkamai. Pradiniame krizės etape labiausiai kentėjo bankai, investavę į nekilnojamojo turto burbulus. Dabar atėjo vyriausybių eilė.

FT Alphaville pateikia rizikingiausių pasaulio valstybių dešimtuką. Jame pirmauja Venesuela, jos bankroto tikimybė per ateinančius penkis metus sudaro net 48% (apie Venesuelos ekonomines problemas mūsų blogas jau rašė). Pagal draudimo nuo bankroto rizikos kainas, dar dviejų valstybių - Argentinos ir Pakistano bankroto tikimybė irgi viršija 40%. Ukraina yra ketvirtoje vietoje ir turi 35% dydžio šansus bankrutuoti kada nors per ateinančius penkis metus.

Penkių valstybių bankroto rizika yra tarp 20% ir 30%. Į šią grupę patenka Irakas, Dubajus, Islandija, Latvija ir Graikija. Nors Latvijos ir Graikijos bankroto rizika labai panaši, ji yra apie 23 procentus, kredito krizė šiose valstybėse kilo dėl skirtingų priežasčių. Graikijos vyriausybė gerais laikais leisdavo dideles obligacijų emisijas, o pasiskolintus pinigus investuodavo į viešojo sektoriaus atlyginimus. Tuo tarpu Latvijos krizė kilo ne viešąjame sektoriuje, bet nekilnojamo turto bei finansų sektoriuose. Latvijos vyriausybė prieš krizę skolindavosi nedaug, nes nekilnojamo turto burbulas net ir be NT mokesčio atnešdavo daug pajamų į Latvijos biudžetą.

Raibumynai

Pesimistų ir optimistų pokalbis džiunglėse

Interviu su Nobelio premijos laureate Elinor Ostrom

Vynas - tai ne investicija

Saugumas ir lenkai

Modernios architektūros slideshow

Artūras Račas ir jo dundukai

2010 m. balandis 7 d., trečiadienis

Kokia nauda iš behavioural ekonomikos

Praktiškai visi ekonomikos modeliai ilgą laiką buvo pagrįsti iš pirmo žvilgsnio absurdiškomis prielaidomis, pvz. kad žmonės stengiasi kiek galima sumažinti savo išlaidas ir visur ieško tik naudos. Nenuostabu, kad daug kam tai nepatiko, ir apie ekonomistus pasigirsdavo visokių piktų replikų. Iš vienos pusės, visi žino, kad dauguma žmonių myli savo artimą, nesileidžia į konfliktus dėl keleto centų, ir aukoja labdarai išgirdę apie cunamį ar žemės drebėjimą. Iš kitos pusės, dauguma žmonių nepraleidžia progos apkaltinti veidrodį, kuris rodo kreivą veidą. Sunku pasakyti, ar daugiau įtakos turėjo toks išorinis spaudimas, ar biologijos ir antropologijos mokslo teiginiai, kad žmonės yra tik truputį patobulintos beždžionės, bet nelabai seniai ekonomikoje atsirado behavioular kryptis, kurios esmė - išsiaiškinti tikrąją žmonių prigimtį, ir ją panaudoti vietoj primityvių prielaidų apie racionalumą kuriant ekonomikos modelius.

Behavioural ekonomikos naudą iki šiol sunku įvertinti. Dalis sensacingų eksperimentų apie altruizmą pasirodė turintys spragų - daug toje srityje pasidarbavo J.Listas, apie kurį rašo ir Logic of Life, ir Superfreakonomics. Visgi yra ekonomikos sritis, kuri nuo seno buvo labai behavioural - tai makroekonomika. Jei visos rinkos susibalansuotų, krizių nebūtų. Kadangi jos būna, kažkas kažkuriose rinkose turi vykti ne pagal klasikines prielaidas. Keinso nuomone tas kažkas yra investuotojų gyvuliškas potraukis kaupti turtą ir vartotojų gyvuliškas potraukis prisikimšti pilvą. "Austrų" nuomone tas kažkas yra verslininkų nesugebėjimas atskirti ilgalaikio palūkanų normų sumažėjimo nuo trumpalaikio. Na o modernioje makroekonomikoje vienas svarbiausių žmonių neracionalumų - pernelyg didelis darbuotojų prisirišimas prie nominalių atlyginimų. Galbūt tik laiko klausimas, kada ekonomikos Nobelio premiją gaus neuroekonomistas, išaiškinęs informacijos apie pinigus saugojimo smegenyse būdą ir jo įtaką deryboms dėl atlyginimo.

Trečiadienio vynas

Du vynai, labai tinkami trečiadienio vakarui:

  • Baltas: Vina Valoria - Crianza 2004 - Rioja DOC - Ispanija - Importuotojas Gelsva - Kaina 16-20Lt - iš retesnių Viura (Macabeo) vynuogių
  • Raudonas: Quinta de Ramozeiros - 2004 - Douro DOC - Portugalija - Importuotojas Amka - Kaina ~30Lt.

2010 m. balandis 6 d., antradienis

Kinijos burbulas sprogs

Įvairaus plauko spekuliantams jau nutįso seilė pastačius ant Kinijos burbulo sprogimo. Kinijoje burbulas tikrai kada nors sprogs. Ar tai reiškia, kad spekuliantai laimės? Nebūtinai.

Labiausiai burbulizacija Kinijoje pasireiškė ofisų statybos sektoriuje. Neužilgo kiekvienam Kinijos gyventojui, įskaitant ir kolūkiečius, teks apie vieną salyginį vienetą ofiso ploto (vienas sąlyginis ofiso vienetas Kinijoje maždaug lygus plotu vienam europietiškam tualetui (be vonios)). Aišku, kad biurų nuomos rinkai Kinijoje greitai ateis maksimalių išbandymų metas. Tada priklausomai nuo vidinių kovų Kinijos kompartijos CK bus dvi tolesnės situacijos vystymosi galimybės.

Vienas variantas yra toksai, kad politines kovas laimės statybininkų frakcija. Tada bus nuspręsta burbulo nesprogdinti, ir situaciją spręsti perorientuojant biurų pastatus į hotelių ir rezidentinės akomodacijos sferą. Tokiu būdu tikėtinas burbulo likusio egzistavimo laikas pailgės dešimteriopai nuo vienerių iki dešimties metų, tol, kol vienam kiniečiui tenkantis gyvenamojo ploto standartas aplenks Kalifornijos beigi Floridos lygį. Įvairaus plauko spekuliantai, paskubėję pastatyti ant burbulo sprogimo, liks it musę kandę. Abejojantiems skeptikams priminsiu, kad Japonijoje jau praėjo dvidešimt metų, o autostradų tiesimo burbulas kaip nesprogsta, taip nesprogsta, nepaisant to, kad autostrados Lietuvos kelininkų terminais kalbant Japonijoje nutiestos net ir tarp Balbieriškio ir Bezdonių.

Palankesnis spekuliantams yra antrasis situacijos vystymosi variantas - komunistų partija gali nuspręsti vietoj statybų burbulo suorganizuoti kokį nors kitą burbulą. Tada ant cemento atpigimo pastatę spekuliantai stipriai išloš, o vietoj cemento ir vario komunistų partijai paliepus pabrangs kad ir Šanchajaus beigi Šenzeno biržų akcijos. Stiprioji Kinijos pusė yra ta, kad ten nuo vieno burbulo prie kito persimetama labai greitai. Komunistų partija gerai žino, kad jeigu pavėluos įžiebti naują burbulą, kils maištas ir revoliucija, tuo tarpu dvipartinės valdžios legitimumo rezervai Amerikoje atleidžia valdžiai daug ekonomikos valdymo klaidų. Amerikoje po dotcom burbulo sprogimo praėjo trys metai, kol įgyvendinus ekonomisto Krugmano pasiūlymą pradėjo augti būsto burbulas. Tuo tarpu Kinijoje 2008 metų rudenį sprogus šyrpotriebo eksporto burbului jau po pusės metų kompartijos sprendimu buvo įžiebtas biuro pastatų burbulas. Lėtapėdžiai amerikonai ir per šią krizę stipriai atsilieka nuo kiniečių. Juk Amerikoje būsto burbulo sprogimas prasidėjo jau 2007 metais, bet tik prieš porą savaičių Kongresas vargais negalais patvirtino naują ekonomisto Krugmano idėją suorganizuoti sveikatos apsaugos burbulą.

2010 m. balandis 5 d., pirmadienis

Lošimų teorija ir patarimai žurnaluose

Lošimų teorija (čia tokia taikomosios matematikos sritis) teigia, kad kai kuriais atvejais teisingą elgesio strategiją reikia parinkti atsitiktiniu būdu. Tačiau nė karto lietuviškų žurnalų patarimų skiltyse neteko skaityti atsakymo į skaitytojų laiškus, kuriame būtų patariama mesti monetą ar kauliuką. Įdomu, ar patarimų skilčių autoriai nieko neišmano apie gyvenimą, ar tiesiog pati lošimų teorija yra atitrūkusi nuo realybės? Atsakyti į šį klausimą pasitelkiau Timą Harfordą - laikraščio Financial Times patarimų skilties "Dear Economist" autorių. Vieną kartą Harfordas visgi panaudojo lošimų teorijos atsitiktinių veiksmų receptą atsakydamas į skaitytojo klausimą apie žmoną ir meilužę. Tai reiškia, kad kai kuriais įpatingais gyvenimo atvejais lošimų teorija ir Nešo pusiausvyra vis dėlto gali padėti žmonėms.

2010 m. balandis 3 d., šeštadienis

Vargonų koncertai Šv. Jonų bažnyčioje

Kartkartėmis Vilniaus Universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyksta vargonų koncertai. Praeitą šeštadienį buvau viename iš jų - pirmajame J. S. Bacho muzikos koncertų ciklo renginyje. Buvo super koncertas. Prasidėjo jis populiariaja tokata ir fuga BWV 565. Vido Pinkevičiaus interpretacija labai patiko - kūrinį pradėjo manieringai ir baigė itin subtiliai. Fantastiškai skambėjo Asmik Grigorian balsas Bacho arijose. Koncerto programoje taip pat buvo dvi Bacho fleitų sonatos, ši kartą jose klavesiną pakeitė vargonai. Klavesino ir fleitos skambesys gražiai kontrastuoja, tuo tarpu vargonų ir fleitos garsai giminingesni ir kūrinys skamba kitaip ir nebėra taip pat lengvai suvokiamas. Dėl to pilnam muzikos grožio suvokimui verta prieš koncertą pasitreniruoti ir paklausyti tradicinio sonatų atlikimo (kad ir per youtube), tik gaila, kad koncerto anonse nebuvo BWV kodų, pagal kuriuos lengva surasti Bacho kūrinius.

Vienu žodžiu koncertai šioje bažnyčioje aukščiausio lygio, ir aš rekomenduoju prisijungti prie vargonų koncertų puslapio feisbuke.

2010 m. balandis 1 d., ketvirtadienis

Pinigų padengimas auksu ir bankų rezervai

Austrų ekonomikos mokykla turi itin daug teigiamų bruožų, bet dalis šios mokyklos atstovų turi gan keistų polinkių auksui bei kažkodėl labai nemėgsta bankininkų. Tokie austrų mokyklos ekonomistai aiškina, kad tik pinigų padengimas auksu gali padėti išvengti besaikio valdiškų pinigų spausdinimo, kuris neišvengiamai sukelia per didelę infliaciją ir žlugdo laisvą rinką. Taip pat jie nepamiršta pridurti, kad bankų verslas primena sukčiavimą, nes bankų indėliai nepilnai padengiami rezervais. Kai kurie austrai sako, kad dalinis indėlių padengimas rezervais sukelia blogų investicijų antplūdį, dėl kurio kyla periodinės ekonomikos krizės, ir tik užtikrinus šimtaprocentinį bankų įsipareigojimų padengimą rezervais galima laukti tikrojo laisvos rinkos suklestėjimo.

Iš tikrųjų yra dvi priežastys kodėl auksu padengti pingai kenkia laisvai rinkai:
  • Valstybės ir jų centriniai bankai yra sukaupę didžiules aukso atsargas. Jei pinigai būtų padengti auksu, tai automatiškai užtikrintų valstybėms dominuojančią padėtį finansų sektoriuje.
  • Esant valiutų padengimui auksu, dėl neapgalvotų valstybės veiksmų galėtų automatiškai galėtų kilti pavojus pasaulio ekonomikos stabilumui. Jeigu kuri nors didesnė valstybė stipriai padidintų savo aukso atsargas tuo padidindama likusio aukso vertę, tai sukeltų didžiulį defliacinį spaudimą likusioms valstybėms. Viena iš svarbiausių Didžiosios Depresijos (1929-1939) priežasčių buvo tai, kad Prancūzija pabandė supirkti didelę dalį viso pasaulio aukso. Tai sukėlė aukso trūkūmą kitose valstybėse, ir tada tie, kas buvo pasiskolinę pinigų, nebegalėjo aptarnauti savo prie aukso pririštų paskolų. Tai sukėlė didžiulę pasaulinę bankrotų bangą, po kurios į valdžią atėjo Hitleris ir kiti socialistai.  
Privalomas bankų indėlių padengimas rezervais irgi stipriai kenktų laisvajai rinkai. Jei bankai negalėtų surinkę indėlius išdavinėti paskolų, tai reikštų, kad valstybė turi lengvatines salygas dalyvauti skolinimo biznyje. Žr. puikų JAV ekonomisto B. Woolsey paaiškinimą:
"From this perspective, forbidding fractional reserve banking is a way of compelling people to lend more money to the government at a favorable interest rate--zero, in the usual case. Is providing government with a greater opportunity to borrow at a zero interest rate desirable? Or will the result be that the government will borrow too much because it fails to take into account the opportunity cost of this use of people's saving?"

Beždžionės supranta, kad jos mirs

Beždžionių komunikacijos gebos tyrimai sparčiai progresuoja. Štai mokslininkai sugebėjo orangutangui išaiškinti, kad jis kada nors mirs:


Tuo tarpu Rusijoje viena cirko šimpanzė išmėgino savo jėgas akcijų rinkoje. Jos investicijų rezultatai aplenkė 94% Rusijos investicinių fondų. Šimpanzės Lušos sėkmės raktas - krizės metu ji nepabijojo investuoti į bankus, kurių akcijos panikai aprimus šovė į viršų. Tradiciniai fondų valdytojai irgi galėtų iš to pasimokyti - panikos metu objektyviausi sprendimai priimami besijuokiant cirke. Luša mėgsta tiesioginį bendravimą, todėl turėjo per mažą porftelio alokaciją telekomunikacijų sektoriuje. Tačiau kapstymo įgūdžiai padėjo Lušai padidinti portfelio svorį kalnakasybos sektoriaus kompanijose, kurios irgi stipriai aplenkė rinką.