Mes vertiname LLRI pastangas kovoti su tais, kurie nori surišti, o gal ir nukirsti nematomas rankas, bet negalime praleisti progos jų konstruktyviai pakritikuoti. Neseniai LLRI ekspertas V.Žukauskas rašė, kad defliacija savaime nėra krizių priežastis, verslas prie mažėjančių kainų gali prisitaikyti, o kompiuterių ar mobiliųjų telefonų kainos visą laiką mažėja, ir visiems nuo to tik geriau.
Bėda ta, kad nors defliacija nėra krizių priežastis, krizės kartais ima ir nutinka. Ir daugumos krizių metu būna defliacija. XX a. antros pusės makroekonomistai jau buvo išsiaiškinę, kodėl taip atsitinka, tik šios krizės metu kai kurie iš jų tai pamiršo. Krizės dažniausiai kyla dėl to, kad sumažėja pinigų kiekis arba padidėjus pinigų paklausai jis laiku nepadidinamas. Ir netgi dalis šios krizės (2008 m. II pusė) atitinka šį modelį. Kaip pastebi mūsų mėgstamas makroekonomistas S.Sumneris, tai senokai aprašyta vadovėliuose. Na o sumažėjus pinigų kiekiui arba jam didėjant lėčiau nei rinkos lūkesčiai, prasideda defliacija. Taigi nors defliacija yra krizės simptomas, o ne priežastis, dar nereiškia, kad ją galima ignoruoti.
Pranešimai
The Nicholas Fox Weber biography of Mondrian
Prieš 2 valandas
"Krizės dažniausiai kyla dėl to, kad sumažėja pinigų kiekis arba padidėjus pinigų paklausai jis laiku nepadidinamas."
AtsakytiPanaikintiKrizės dažniausiai kyla dėl pinigų kiekio didinimo stengiantis palūkanas laikyti dirbtinai mažas, kas skatina realaus kapitalo iššvaistymą (suvartojimą bei investavimą į projektus, kuriems užbaigti arba/ir užbaigus eksploatuoti realių resursų nepakanka). Pinigų kiekio sumažėjimas krizių metu yra skolintais pinigais pridarytų malinvestment'ų masinio užsilenkimo pasekmė, o ne krizių priežastis.
Apie šiuos procesus neblogai parašyta čia: http://mises.org/pdf/humanaction/pdf/ha_20.pdf
O, sveikinu pirmąjį komentatorių! Su "austrų" teorijomis mes susipažinę, ir kadangi Mises šmėkla vis dar klaidžioja po Lietuvą, ko gero teks jas kada nors aptarti plačiau. Bet kol kas pasakysiu tik tiek, kad empiriniai duomenys ne "austrų" pusėje.
AtsakytiPanaikintiSveikinu dar vieno įdomaus lietuviško blogo autorius :)
AtsakytiPanaikintiBus įdomu paskaityti išsamią "austrų" kritiką, tačiau jei ji bus paremta empirinių duomenų analize, jos užskaityti neišeis. Ekonomika nėra eksperimentinis mokslas, todėl empiriniai duomenys ekonomikos teiginių negali nei patvirtinti, nei paneigti. Ekonomikoje teiginį paneigti galima randant loginių klaidų dedukcijos iki a priori faktų metu. Jei klaidų nėra, reiškia teiginys teisingas.
Empiriniai duomenys vertingi tik kaip ekonomikos istorija ir tik tada, jei yra interpretuojami remiantis teisingomis ekonomikos teorijomis. Jei empiriniai duomenys neva prieštarauja iš a priori faktų teisingai išvestam teiginiui, jie neįrodo teiginio neteisingumo, tai tik parodo, kad tuo metu veikė daug nepriklausomų jėgų, kurių suminis rezultatas ir buvo stebimas.
Šiaip tai manęs irgi neįtikino krizių randomiškumas: "krizės kartais ima ir nutinka".
AtsakytiPanaikintiAr kartais nedingtų priežastyss, dėl kurių anot tavęs dažniausiai kyla krizės, jeigu nebūtų fiat money?
Giedriui: jeigu teorijoje nėra loginių klaidų, bet ji prieštarauja realybei, reiškia teorija bloga.
"jeigu teorijoje nėra loginių klaidų, bet ji prieštarauja realybei, reiškia teorija bloga."
AtsakytiPanaikintiJei teorijos a priori prielaidos yra teisingos ir joje nėra loginių klaidų, tai teorija yra teisinga nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio empiriniai stebėjimai gali atrodyti tos teorijos išvadoms prieštaraujantys. Pvz., net jei ir 10 kartų iš eilės padidinus kuro akcizus padidėja kuro suvartojimas, niekaip nereiškia, kad didesni akcizai didina kuro pardavimus. Tai tik reiškia, kad ekonomikoje vienu metu veikia daug jėgų ir eksperimentais įrodyti ar paneigti ekonomines teorijas (t.y. vieno veiksnio įtaką visai sistemai) yra neįmanoma.
Giedriau, Stebėtojas kaip supranti turi omenyje visą "austrų" ekonomikos teoriją, o ne vieną atskirą teorijėlę. Jeigu "austrų" ekonomikos teorija negali paaiškinti realybėje vykstančių procesų, reiškia ji bloga, nesvarbu kas blogai - prielaidos, jų nepakankamumas ar loginės klaidos, ar dar kas nors.
AtsakytiPanaikintiJeigu "austrų" ekonomikos teorija negalėtų paaiškinti realybėje vykstančių procesų (mano supratimu ji tą daro gerai), aišku ji būtų bloga.
AtsakytiPanaikintiAš tik noriu pasakyti, kad istorinių empirinių duomenų interpretavimas priklauso nuo pasirinktos ekonomikos teorijos, tačiau ekonomikos teorijos teisingumas nepriklauso nuo istorinių duomenų, todėl jų analizavimas yra netinkamas būdas norint paneigti ar įrodyti atskirus ekonomikos teorijos teiginius ar/ir visą jų komplektą.
Anyway, reiktų sulaukti Stebėtojo išsamesnio "austrų" ekonomikos teorijos aptarimo, tada ir būtų galima padiskutuoti plačiau.
Tikrai nenoriu pasakyti, kad viskas, ką yra parašę "austrai", yra nesąmonė. Tuo labiau, kad pvz. Hayekas ir Mises apie daugelį dalykų rašė gana skirtingai, o be to jų nuomonės keitėsi laikui bėgant.
AtsakytiPanaikintiSakydamas, kad empiriniai duomenys prieštarauja "austrų" teorijoms, turėjau galvoje taip vadinamą Austrų verslo ciklą, kurį trumpai išdėstė Giedrius savo pirmame komentare. Bet šito įrašo komentaruose ko gero nėra prasmės jo aptarinėti. Geriau parašysiu atskirą įrašą apie ABCT. Epistemologija (kaip sužinoti tiesą) vėlgi yra atskiras klausimas, nors Mises ir kiti austrai tuo klausimu turėjo keistą nuomonę.
Andriui: man atrodo aš gana aiškiai, nors ir glaustai, surašiau, ką manau apie tai, kodėl kyla krizės. Tai ne mano išsigalvojimas ar kokia nors egzotinė teorija. Kaip S.Sumneris rašo mano įdėtoje nuorodoje, viskas panašiai rašoma daugelyje vadovėlių.
Tik kai kurie ekonomistai dėl trupinio fiskalinio stimulo aukso ar pasidavę bandos jausmui tuos vadovėlius pamiršo.
Be abejo, krizės gali kilti ir dėl realių veiksnių (pvz. karų, epidemijų, stichinių nelaimių), bet daugumos XX - XXI a. krizių priežastys buvo monetarinės. Fiat money panaikinimas problemos neišspręstų, nes staiga padidėjus pinigų paklausai (pvz. kilus panikai dėl bankų) geriausia būtų jei staiga padidėtų pinigų pasiūla, o aukso standarto ar panašios sistemos atveju to nebus.
Teiginys "krizės dažniausiai kyla dėl to, kad sumažėja pinigų kiekis" iš principo yra panašus į teiginį "centro komiteto reguliuojamoje maisto pramonėje krizės dažniausiai kyla dėl to, kad parduotuvėse sumažėja maisto kiekis", t.y. problemą sukeliančių tikrųjų veiksnių pasekmė vadinama problemos priežastimi.
AtsakytiPanaikintiDaugumą globalinių krizių panaikintų ne fiat money, bet pinigų leidybos monopolio, pinigų kainos ir kiekio reguliavimo centrinio planavimo metodais bei kitokių sulegisleitintų nelaimių panaikinimas. Tą padarius beveik garantuotai pinigais būtų laikomos pasaugos, o ne paskolos sutartys, masinės panikos dėl bankų kilti negalėtų iš principo, kaip kad nei iš šio nei iš to negali kilti masinės panikos kitose valdžios nemonopolizuotose pramonės šakose.
Visai nesvarbu, ar pinigų kiekį reguliuoja centro komitetas, ar centrinis kompiuteris, ar džedajų taryba, ar rinka, ar dar kas nors. Svarbu tai, kad per trumpą laikotarpį kainos ir atlyginimai linkę keistis lėtai, todėl pinigų kiekio svyravimai (lyginant su lūkesčiais, o ne su ankstesniu periodu - tai yra didžiausias XXa. antros pusės makroekonomistų atradimas lyginant su tuo, ką rašė pvz. D.Hume'as) turi įtakos "realiai" ekonomikos pusei. Man atrodo austrai tą irgi pripažįsta.
AtsakytiPanaikintiDėl dalinių rezervų - vėlgi yra empirinių duomenų, prieštaraujančių tavo teiginiui. Konkrečiai - Škotija XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje. Pinigus ten leido kiekvienas privatus bankas, rezervai buvo apie 2%, ir jokia panika dėl bankų nekildavo.
Tai, kad pinigų paklausos svyravimai turi įtakos realiai ekonomikai neįrodo, kad pinigų kiekio padidinimas jų pripaišant ir padalinant valdžios draugams tuo pačiu sumažinant pinigų kainą (palūkanas) ir užkuriant ekonomikos ciklus realiai ekonomikai padaro mažiau žalos nei kad žala (net jei tokia apskritai yra) dėl natūralios pinigų paklausos padidėjimo.
AtsakytiPanaikintiJei jau tikrai yra tokia didelė beda dėl netikėtų pinigų paklausos šuolių (kuo aš abejoju), rinkos nematoma ranka ją išspręstų nepalyginamai geriau nei centro komitetas, aišku, jei tik jos nelaikytų supančioję (ne visada) gero norintys valdininkai ir jų draugai makroekonomistai.
Kas reguliuoja pinigų kiekį skirtumas yra esminis, nes centro komitetas neturi jokių šansų reguliuoti pinigų kiekį bent jau patenkinamai lyginant su rinka, kaip kad neturi šansų pakrauti rinkai ir kitose srityje. Ir šį teiginį patvirtina empiriniai duomenys iš daugumos bandymų "teisingai" sureguliuoti rinkos klaidas pačiose įvairiausiose srityse. Jei vis tik vartotojams būtų kokia nors nauda iš centro komiteto manipuliacijų pinigais, nebūtų reikalo drausti konkurenciją ir liepti žmonėms naudoti valdiškus pinigus jėga, centro komiteto pinigus žmonės laisva valia pasirinktų kaip geriausius.
Menkai ką žinau apie tų laikų Škotijos bankininkystės bei teisinę sistemas, tačiau net jei ten ir buvo taip kaip tu sakai ir nebuvo jokių kitų tokią situaciją įtakojančių aplinkybių, keliasdešimties metų trukmės viena sėkmės istorija šalia debesies visiškų nesėkmių nieko neįrodo. Nepaisant to aš nematau jokios problemos pačioje centrinių rezervų sistemoje, jei tik žmonėms rinktis alternatyvas nėra draudžiama ir tokią sistemą jie laisva valia pasirenka kaip mažiausią blogybę iš visų žinomų.
Sakydamas "visai nesvarbu, kas reguliuoja pinigų kiekį" turėjau galvoje "pagalvokim, kokios bus pinigų kiekio pokyčių pasekmės, nekreipdami dėmesio į tai, kas tuos pokyčius sukelia". O pasekmės būna prastos. Dėl to geriausia yra tokia monetarinė sistema, kur pinigų pasiūla ir paklausa susibalansuoja ne pasikeičiant prekių kainoms ir atlyginimams, o kaip nors greičiau ir mažiau skausmingai.
AtsakytiPanaikintiJei nesikeičia žmonių skaičius, suminė pinigų paklausa gali padidėti tik dėl bet kokių priežasčių reikšmingam žmonių kiekiui nutarus padidinti santaupas. Žmonės tą padaryt užsimano ne šiaip sau, o dėl staiga pasikeitusio ateities neapibrėžtumo vertinimo. Ateities neapibrėžtumui padidėjus, jie nori sumažinti vartojimą šiandien ir taip sukaupti daugiau piniginių resursų su kuriais būtų galima įsigyti daugiau realių prekių ateityje. Kitaip tariant jiems iš tikrųjų reikia ne pinigų, o galimybės ateityje už pinigus gauti reikalingų vartojimui daiktų.
AtsakytiPanaikintiJei niūrios ateities prognozės išsipildo, to pasekmės žmogeliams būna prastos. Tačiau tai nereiškia, kad prastos pasekmės atsitiko dėl to, kad padidėjus pinigų paklausai nebuvo padidintas jų kiekis.
Padidinus pinigų kiekį, realaus turto kiekis nepasikeičia, taip pat nepasikeičia pinigų kiekio paklausos išaugimo priežastis (ateities neapibrėžtumas) bei žmonių noras vartoti mažiau šiandien tam, kad galėtų vartoti daugiau ateityje (arba ateityje vartoti bent jau tiek pat kiek ir šiandien jei sumažėtų vartojimo prekių pasiūla).
Jei pinigų kiekis būtų padidintas visiems žmonėms vienodai, toks veiksmas nepakeistų nieko. Jei nauji pinigai būtų dalinami juos skolinant arba išdalinant nemokamai tik daliai žmonių, pasekmės būtų dar prastesnės nei kad nedarant nieko, nes toks veiksmas paskatintų vartojimą bei malinvestment'us (šių procesų mechanikos aiškinti turbūt nereikia), dėl ko išsipildžius nepageidaujamai ateities prognozei žmonės realių ribotų resursų turėtų mažiau nei kad nedarius nieko.
>Ekonomika nėra eksperimentinis mokslas,
AtsakytiPanaikinti>todėl empiriniai duomenys ekonomikos
>teiginių negali nei patvirtinti, nei
>paneigti. Ekonomikoje teiginį paneigti
>galima randant loginių klaidų dedukcijos
>iki a priori faktų metu. Jei klaidų nėra,
>reiškia teiginys teisingas.
Aha, kažkur tai jau girdėta: "jei faktai neatitinka teorijos, juo blogiau faktams". Tiesa, dažniausiai ši frazė tariama pašaipiai... Bet ką Jūs tvirtinate? Kad betkokia teorija laikytina teisinga, kol joje kažkas nerado klaidos? Pamodeliuokim realaus gyvenimo situaciją: kažkas pateikia penkių šimtų puslapių įrodymą, kad viena trikampio kraštinė yra dvigubai ilgesnė už likusių dviejų sumą, jei kampas tarp jų yra 38 laipsniai. Tai dabar reikia A. skubiai perrašyti geometrijos vadovėlius, kol klaida nerasta, ar B. pasiimti į ranką lankmatį, pieštuką ir liniuotę?
Mano kukliu manymu, teorijos atitikimas empiriniams duomenims- minimumas, kad teoriją aprašančią knygą (ar puslapį internete) vertėtų bent atsiversti.
"Bet ką Jūs tvirtinate? Kad betkokia teorija laikytina teisinga, kol joje kažkas nerado klaidos?"
AtsakytiPanaikintiNieko panašaus netvirtinu. Teigiu, kad jeigu neįmanoma suorganizuoti eksperimento, kuriame būtų kontroliuojami visi reikšmingą įtaką rezultatui darantys faktoriai, tokių eksperimentų rezultatai teorijos nei įrodo, nei paneigia. Ekonomikoje šiuo metu tokių eksperimentų suorganizuoti neįmanoma, todėl bent jau kol kas vienintelis būdas įrodyti ar paneigti ekonomikos teorijų teiginius yra jų dedukavimas iki aksiomų, ką pvz. Mises (http://mises.org/resources/3250) daro meistriškai, o dauguma šiandieninio mainstreemo tai tiesiog ignoruoja.
Giedriau, niekas gi nesako, kad reikia pinigų kiekį dvigubinti kiekvienais metais, kad tik žmonėms nepavyktų susitaupyti. Kalba čia apie nominalaus BVP augimą iki 5 procentų per metus. Tas būtų tuoj pat įskaičiuota į nominalią palūkanų normą, ir taupantiems nuo to nebūtų nieko blogo. Užtat niekada nebūtų taip, kad po kokio nors dėl realių veiksnių kilusio šoko atlyginimai ir kainos nespėja sumažėti, ir 10 procentų darbo jėgos lieka be darbo.
AtsakytiPanaikintiĮrašas apie ABCT dar kiek užtruks, nes blogas naujas, ir galimų temų labai daug, todėl norisi pirma aprėpti populiaresnes. Bet paskui siūlau šitą diskusiją perkraustyti ten.
Į kokį vaidmenį visuomenės diskurse pretenduoja ekonomistai?
AtsakytiPanaikinti"neįmanoma suorganizuoti eksperimento, kuriame būtų kontroliuojami visi reikšmingą įtaką rezultatui darantys faktoriai, tokių eksperimentų rezultatai teorijos nei įrodo, nei paneigia."
Jei priimtume Jūsų teiginį, tuomet ir patį ekonomikos mokslą reiktų redukuoti iki matricų, lygčių ir formulių. O bet kokį ekonomistą, bandantį duoti patarimus tiems, kurie turi realią valdžią ir galį vykdyti ekononius sprendimus, vyti pagaliu iš kabinetų. Nes patarimai irgi beverčiai, jei neįmanoma kontroliuoti visų parametrų (įdomu, kad visų parametrų kontrolę propaguojantis taip pat kviečia asmeninei laisvei- keistas disonansas).
Ne, visgi geros ir naudingos yra tos teorijos, kurios veikia praktikoje. O jei teorija puikiai aprašo sferinį arklį vakuume, tai marš atgal prie braižymo lentos, tobulinti savo modelių.
Galėsim kraustytis prie naujos temos, jei tik liks neišsiaiškintų aspektų :)
AtsakytiPanaikintiPaskutinio argumento nesuprantu. Jei tu teigi, kad staiga padidėjus pinigų paklausai reikia staiga padidinti pinigų kiekį ir taip bus išvengta krizės, prie ko 5% tolygus BVP augimas per metus ir kaip tai gali padėti išvengti šoko dėl netikėtų realių veiksnių poveikio sumažėjusių kai kurių prekių kainų ir kai kurių darbuotojų atlyginimų?
Nepaisant to, kaip jau ir rašiau, pati prielaida, kad pinigų kiekio didinimas padidėjus jų paklausai padeda išvengti krizių, yra klaidinga. Priešingai - tokio veiksmo poveikis yra priešingas nei kad deklaruoja siūlantys jį taikyti. Mažas pinigų kiekio didinimas turi mažą neigiamą poveikį, didelis - didelį, ir ne kaip nors kitaip.
Gal surašiau argumentus neaiškiai, todėl pabandysiu dar kartą.
1. Padidėjęs ateities neapibrėžtumas paskatina žmones kaupti pinigus pirmo būtinumo prekių (turiu omeny tokias prekes, kurios žmonių manymu labiausiai padės susidoroti su laukiamais nemalonumais) įsigijimui ateityje. Tą padaryti galima tik vienu būdu - atsisakant išlaidų ne pirmo būtinumo prekėms.
2. Dėl sumažėjusios ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų paklausos bei išaugusių palūkanų dalis tų prekių ir paslaugų gamintojų priversti bankrutuoti, dalis priversti sumažinti darbuotojų skaičių ir darbuotojų algas.
3. Tie verslininkai, kurie teisingai suprognozuoja artėjantį pirmo būtinumo prekių paklausos išaugimą, vietoj ne pirmo būtinumo prekių ima gaminti pirmo būtinumo prekes, įdarbina atsilaisvinusią darbo jėgą bei kapitalą ir uždirba pelno; vartotojai gali džiaugtis didesne pirmo būtinumo prekių pasiūla kai jų labiausiai prireikia.
Monteristų siūlomų vaistų tikrosios pasekmės yra maždaug tokios:
1. Nauji pinigai, kuriuos gauna kredito rinkos, sumažina palūkanų normą (lyginant su situacija, kai pinigų kiekis nesikeičia), kas sumažina paskatas taupyti ribotus resursus bei paskatina investuoti į ilgalaikius projektus, kuriems įgyvendinti ir/ar eksploatuoti po įgyvendinimo realių ribotų resursų ekonomikoje niekada nebuvo.
2. Anksčiau gavę naujus pinigus nei kiti gali pirkti prekes ir paslaugas už dar nepasikeitusias kainas, todėl susidaro iliuzija, jog tų prekių ir paslaugų paklausa išaugo ir riboti resursai šiaip paklausai tenkinti yra nukreipiami iš kitų sričių, kur jų panaudojimas turint omeny tikrąjį ribotų resursų kiekį būtų naudingesnis.
3. Kai nauji pinigai pasiskirsto po visą ekonomiką tolygiai, rezultatas būna panašus į rezultatą, kuris būtų gautas tiesiog suindeksavus visų žmonių pinigus kažkokiu koeficientu, tačiau tie 2 rezultatai toli gražu nėra identiški. Didinant pinigų kiekį dabartiniu metodu lieka pereinamojo proceso metu padaryta žala - malinvestment'ai, kurie turi likviduotis, suvartotas realus kapitalas, neskaitant realaus turto perskirstymo pasekmių (gavusių naujus pinigus vėliau naujus pinigus gavusių anksčiau naudai).
Pasirodo prirašiau daugiau nei telpa į komentarą :) Tęsinys žemiau.
Kitaip tariant reikšmingai žmonių daliai pradėjus vertinti ateitį reikšmingai kitaip nei anksčiau, rinkos jėgos ribotus resursus (darbo jėgos tame tarpe) perorganizuoja taip, kad jie geriausiai tenkintų žmonių poreikius pasikeitusioje ateityje. Būtini pokyčiai kai kurių žmonių gyvenime pereinamųjų procesų metu būna skausmingi, bet ką padarysi, pasaulis keičiasi nuolat ir atsisakantys prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių yra pasmerkti dar didesnėms kančioms tiems pokyčiams įvykus.
AtsakytiPanaikintiVisokio plauko monetaristų ir keynsistų pagrindinė mintis yra ta, kad atsitikus aukščiau aprašytom aplinkybėm, didinant pinigų kiekį galima išvengti resursų persiskirstymo bei to sukeliamų nepatogumų daliai visuomenės ir tuo pačiu metu taip pat gerai (ar net geriau) patenkinti žmonių išaugusį poreikį pirmo būtinumo prekėms, kas yra tas pats kas tvirtinti, kad pamojavus stebuklinga lazdele galima vienu kepalu duonos pamaitinti visą šalį, kitaip tariant realybės neigimas.
Realybėje tokie vaistai 1) sumažina realaus kapitalo pool'ą; 2) likusį kapitalą paskirsto mažiau efektyviai nei kad jis būtų paskirstytas jei pinigų kiekiu manipuliuojama nebūtų buvę; 3) perskirsto realų turtą iš vėliau naujus pinigus gavusių anksčiau gavusiems. T.y. monetaristų vaistai nutolina nuo pačių monetaristų neva išsikeltų tikslų, todėl mano supratimu pinigų kiekis buvo pradėtas didinti tik dėl 3) punkto ir tik vėliau visokie demagogai ar šiaip nupirkti paklydėliai ex post facto prikūrė šį tikslą padedančių užmaskuoti teorijėlių.
"patarimai irgi beverčiai, jei neįmanoma kontroliuoti visų parametrų (įdomu, kad visų parametrų kontrolę propaguojantis taip pat kviečia asmeninei laisvei- keistas disonansas)."
AtsakytiPanaikintiKą turi bendro mokslo įrankis pavadinimu "kontroliuojami eksperimentai", apie ką aš ir rašiau, ir patarimų dalinimas bei asmeninė laisvė?
"Ne, visgi geros ir naudingos yra tos teorijos, kurios veikia praktikoje."
Jei teorijos neįmanoma patikrinti kontroliuojamais eksperimentais visiškai nereiškia, kad ji neveikia praktikoje.
>Ką turi bendro mokslo įrankis
AtsakytiPanaikinti>pavadinimu "kontroliuojami eksperimentai",
>apie ką aš ir rašiau, ir patarimų dalinimas
>bei asmeninė laisvė?
Na, ką gi- teks paaiškinti, "kame čia bajeris". Negi pats nematai ironijos savo išdėstyme, kad ekonomiko mokslo, propaguojančio asmeninę LAISVĘ, teorijos galioja tik GRIEŽTAI KONTROLIUOJAMOSE sąlygose?
>Jei teorijos neįmanoma patikrinti
>kontroliuojamais eksperimentais visiškai
>nereiškia, kad ji neveikia praktikoje.
Tai skamba jau šiek tiek geriau nei ankstesnė mintis, kad teorijos kritiką, paremtą empirinių duomenų analize, aplamai privalu ignoruoti. Darai pažangą :-).
Visgi, šiais laikais, kai raštingumas tapo visuotiniu, prieš imantis ieškoti klaidų eilinėje painiai surašytoje teorijoje, verta patikrinti, ar ji neprieštrauja baziniams faktams. Nes teorijos atitikimas faktams- būtina, bet nepakankama teorijos teisingumo sąlyga.
>Daugumą globalinių krizių panaikintų ne
AtsakytiPanaikinti>fiat money, bet pinigų leidybos monopolio,
>pinigų kainos ir kiekio reguliavimo
>centrinio planavimo metodais bei kitokių
>sulegisleitintų nelaimių panaikinimas.
>Tą padarius beveik garantuotai pinigais būtų
>laikomos pasaugos, o ne paskolos sutartys,
>masinės panikos dėl bankų kilti negalėtų
>iš principo, kaip kad nei iš šio nei iš
>to negali kilti masinės panikos kitose
>valdžios nemonopolizuotose pramonės šakose.
Ar tikrai vis dar egzistuoja pinigų leidybos monopolis? Pinigus juk leidžia ir JAV, ir Šveicarijos, ir Centrinis Europos Sąjungos, ir dar daugybė kitų bankų. Ir pinigus galima pasikeisti iš vienų į kitus be didesnio vargo. O kur dar dovanų čekiai- irgi savotiški privatūs pinigai, tiesa, juos galima naudoti tik tam tikrose parduotuvėse... Tai kodėl neateina aprašytoji palaima, o panikos vis laikas nuo laiko kyla?
Anonime, sorry, bet su straw man diskutuoti nematau prasmės.
AtsakytiPanaikintiTinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiTinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti>Anonime, sorry, bet su straw man
AtsakytiPanaikinti>diskutuoti nematau prasmės.
Prašom prašom. Man irgi malonu buvo su tavim pasiginčyti.
Tik dabar perskaičiau jūsų diskusiją. Giedrius stipriai argumentuoja, ir kol kas nematau, kad jam būtų bent panašiai stipriai argumentuojant atsakyta. Palyginus su Giedriaus įdėta į komentarus energija, pasigendu nors lakoniško paaiškinimo, kokie gi "empiriniai duomenys [yra] ne "austrų" pusėje".
AtsakytiPanaikintiPareplikuosiu anonimiškam komentatoriui dėl pinigų monopolių: tol, kol esi įpareigotas deklaruoti turtą, apskaityti pajamas ir pelną, ir galiausiai mokėti mokesčius vienais kuriais pinigais, akivaizdžiai esi pinigų monopolio teritorijoje. Tas monopolis Tau ir visiems kitiems jam pajungtiems žmonėms kainuoja daaaug daugiau, nei gali atrodyti.
Faktiškai esi darbo resursas, kuriam palikta teisė į iliuziją save laikyti piliečiu.
Taip ir skamba ausyse juokelis iš Russkoe radio - "kroliki dumajut, chto zanimajutsia liubovju, a ich prosto razvodiat".
Labiausiai probleminiai "austrams" empiriniai duomenys - dvi didžiausios paskutinio šimtmečio krizės. Nors kokias vienuolika ar dvylika iš septynių įvykusių smulkesnių krizių "austrų" teorija irgi paaiškina tik pritemptai ;-)
AtsakytiPanaikintiMes su Giedrium susitarėm perkelti diskusiją į kitą postą, tiesiog blogas naujas ir aš nespėju. Taigi truputį kantrybės, ir maloniai kviečiam užsukti dar kartą.