2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Ar Amerikos ekonomika pasiekė dugną?

Nors dauguma ekonomistų mano, kad krizė JAV jau pasiekė dugną šią vasarą, visiško tikrumo kad ekonomika pradeda atsigauti dar nėra. Penktadienį buvo paskelbta, kad JAV nedarbo lygis pasiekė 9,7%. Financial Times rašo, kad ING ekonomistas Rob Carnell penktadienio duomenyse pamatė gan daug pavojaus ženklų. Rob Carnell prognozuoja, kad darbo jėgos paklausai mažėjant kitais metais JAV nedarbas pasieks net 11%.

7 komentarai:

  1. Jei krizės dugnas nustatomas pagal BVP augimą (kritimą), tai nedarbo "dugnas" turbūt visada būna vėliau. Nors metai gal visgi per didelis skirtumas. Jeigu turėtume BVP fjučerių rinką, būtų truputį aiškiau, kur tas dugnas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gerb. Stebėtojau,

    kadangi viename iš ankstesnių postų užsiminėte, jog jūsų monetarinė "vizija" yra pusiausvyros tarp pinigų pasiūlos ir paklausos išlaikymas, todėl man pasidarė įdomu, kokių jūs imtumėtės priemonių bandydamas identifikuoti didėjančią pingų paklausą ir, be to, kaip pats teiktumėtės apibūdinti paklausą pinigams?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Karl Deninger - aktyviai rašantis ir nemažai cituojamas investuotojas mano, kad Amerika dugno nepasiekė.

    The Government's Effort Has Failed

    Rašo labai argumentuotai. Kredito problemos niekur nedingo, ir išskyrus finansų panikos (laikiną) nebuvimą, Amerikos ekonomikoje jokių atsigavimo ženklų.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Mano vizija daugiau ar mažiau atitinka S.Sumnerio viziją - jo blogas Money Illusion įdėtas į mūsų blogų sąrašą, ir ten galima pasiskaityti daugiau. Pinigų paklausos pokyčius laiku identifikuoti aišku problematiška, todėl geriau, jei centrinis bankas elgiasi pagal iš anksto paskelbtas taisykles. Jei Fed ar ECB paskelbtų, kad jų "taikinys" yra 5 procentų nominalaus BVP augimas per metus, ir jei per vienus metus netyčia bus apsirikta, tai atitinkamai bus sukompensuota kitais metais, ir jeigu po to jiems pavyktų laikytis to, ką paskelbė, tai automatiškai per krizes tektų padidinti pinigų pasiūlą, o per pikus mažinti. Nominalų BVP prognozuoti irgi nėra paprasta, bet iš bėdos užtektų tų prognozių, kurias dabar ir taip visi daro. Padėtis, kai pagal oficialią ECB prognozę numatomas 4% procentų nominalaus BVP sumažėjimas, yra tikrai nenormali. Dar geriau būtų sukurti BVP prognozavimo "totalizatorių" (prediction market) - kaip tai daryti, nemažai yra rašęs R.Hansonas. Iš bėdos vietoj nominalaus BVP tiktų ir infliacijos taikinys, jei tik kas nors į jį nuoširdžiai bandytų pataikyti.

    Pinigų paklausos apibrėžimas priklauso nuo pinigų kiekio apibrėžimo. Man patinka S.Sumnerio (kaip aš jį suprantu) pabrėžiamas skirtumas tarp apskaitos priemonių (medium of account) ir mainų priemonių (medium of exchange). Jei kalbama apie pinigus kaip apskaitos priemonę, tai pinigų kiekiu galima laikyti bazę (grynieji + bankų rezervai). Atitinkamai pinigų paklausa yra bazės paklausa. Bet tai turbūt tik vienas iš galimų požiūrių, ir jis turi mažai įtakos galutinei išvadai.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Bet ar mes nepasiklysime ex ante ir ex post kontekstuose? Teigdamas, kad sieksime NBVP+5%, sukursime ex ante lūkesčius būtent tokius, tačiau vėliau identifikuojate, kad tam tikrais periodais (ex post) to nepasieksime ir reikės atsigriebti.
    Bet mane labiau domina, ko aš ir pasigedau atsakyme, tai įžvalgų apie pinigų paklausos kitimą būtent ekonomikai funkcionuojant normalioje būsenoje (ar stacionari, ar sustainable progresyvi). Jūs tik gana a prioriai aptarėte, jog pikai - mažiname pasiūlą, krizės - didiname. Bet jei mes tokių ciklinių etapų norime išvengti, tai būtų imperatyvu suvokti, kaip pinigų paklausos ir pasiūlos mechanizmas turėtų veikti neciklinėje būsenoje. Šio atsakymo aš ir norėčiau sulaukti, nes lūkesčių sukūrimas, jog NBVP augs 5 procentais, nereiškia, kad staiga pinigų paklausa taps konstanta. Beje, jei pats Profesorius Friedman'as kontempliavo apie lagų monetarinėje politikoje buvimą, tai kodėl mes galime būti tikri, jog, pavyzdžiui, indeksuodami realius dydžius tuo n procentų augimo tempu, kad tame periode toks augimas būtent ir įvyks. Ar tai nesukurs Disequilibrium? Kodėl stabilaus MV (Money*Velocity) negali pasiekti to paties, ką pasieks M*V*1,05? Juk lūkesčiai abiejais atvejais būtų vienodai stabilūs, tik antruoju atveju jų funkcija kylanti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Dariau,

    stabilus MV irgi yra neblogas variantas. Tiesiog daugelis dabartiniu ekonomistu mano kad darbo rinka funkcionuoja geriau esant nedidelei 2-3 procentu infliacijai.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Dariau, pasiūlymas apie 5% NBVP augimą visų pirma ir skirtas normaliai (nekrizinei) būsenai. Visas pasiūlymo grožis kaip tik tame, kad jis yra forward looking ir todėl nebelieka skirtumo tarp ex ante ir ex post. Viskas veiktų taip:
    1. Centrinis bankas turi būdą, kaip prognozuoti NBVP. Darbar tas būdas yra jų susikurti gudrūs modeliai. Geresnis būdas būtų palikti tą rinkai. Bet vienu ar kitu būdu NBVP prognozė atsiranda, ir yra nuolat atnaujinama.
    2. Yra paskelbta, kad NBVP augs po 5% per metus.
    3. Jeigu NBVP prognozė iš 1 punkto ima nukrypti nuo 5%, bankas pradeda atviros rinkos operacijas, kol prognozė grįžta prie 5%.
    Vykdant tokią monetarinę politiką, jei jokių realių šokų nebūna, RBVP auga pvz. po 3% per metus ir būna 2% infliacija. Jei netyčia įvyks kokia nors bankų krizė ar nekilnojamo turto burbulo sprogimas ir išaugs pinigų
    paklausa, NBVP prognozė tučtuojau nukris, signalizuodama bankui, kad laikas didinti pinigų kiekį. Jei bankas padidins pinigų pasiūlą, galbūt tais metais išeis 1% augimas ir 4% infliacija, bet tai geriau negu visuotinė krizė.

    Apie lag'us monetarinėjo politikoje Friedmanas šnekėjo dar prieš racionalių lūkesčių teorijos atsiradimą. Kainos ir atlyginimai dėl monetarinės politikos pokyčių nepasikeičia akimirksniu, bet infliacijos lūkesčiai - pasikeičia. Beje, gyvenimo pabaigoje Friedmanas pritarė R.L.Hetzel'io pasiūlymui kaip taikinį naudoti skirtumą tarp paprastų ir pagal infliaciją indeksuotų obligacijų pajamingumų, būtent dėl to, kad jis yra orientuotas į ateitį, o ne į praeitį, ir dėl to nėra problemų su lag'ais.

    Stabilus MV (stabilus NBVP) yra blogai. Realus BVP auga po keletą procentų per metus, todėl stabilaus NBVP palaikymas yra tolygus pinigų kiekio mažinimui. Jei kainos ir atlyginimai galėtų sumažėti akimirksniu, pinigų šokai realiai ekonomikai įtakos neturėtų, bet deja taip nėra. Iš anksto suplanuotas pinigų kiekio mažinimas geriau negu netikėtas, bet vis tiek nieko gero. Ar tik ne dėl to pusė visų Japonijos bėdų.

    AtsakytiPanaikinti