Apie religijos ekonomiką

L.Iannaccone iš GMU specializuojasi religijos ekonomikoje. Pora iš kažkur nugriebtų jo minčių:
1. JAV pagal religingumą gerokai lenkia kitas išsivysčiusias valstybes. Pagrindinė to priežastis yra kad JAV tarp įvairių krikščionybės (ir kitų religijų) atmainų vyko nuolatinė konkurencija dėl parapijiečių, o pvz. Europoje daugumoje valstybių katalikybė arba kuri nors protestantizmo atmaina turėjo praktiškai monopolinę padėtį. Ten, kur religija buvo valstybinė, pvz. Švedijoje, bažnyčios labiausiai apsileido ir prarado daugiausia narių.
2. Dauguma religijų žmonėms suteikia tam tikrų viešųjų paslaugų, kartais netgi labai vertingų, pvz. neformalų kolektyvinį nedarbo draudimą, nekalbant jau apie įvairias kolektyvinio pasilinksminimo rūšis. Dėl to joms nėra naudinga priimti kiekvieną norintį, netgi priešingai - reikia filtravimo mechanizmo, kad per didelis vartotojų skaičius nesugadintų paslaugų kokybės. Filtravimo mechanizmas gali būti ir apeigos, ir įvairūs draudimai (pvz. ikivedybinio sekso arba dirbti šeštadieniais), ir reikalavimas dirbti misionieriaus darbą (pvz. mormonų). Dėl to kartais susidaro paradoksali padėtis, kai didesnius apribojimus nariams keliančios religinės bendruomenės yra sėkmingesnės, nes sugeba efektyviau apriboti netinkamų žmonių dalyvavimą ir pagerinti paslaugų kokybę.

Kiek pamenu, L.Iannaccone pats yra religingas, todėl ignoruoja pagrindinį filtravimo mechanizmą - įsipareigojimą ne tik šnekėti, bet ir tikėti, kad pasaulį per septyniolika sekundžių iš šokolado nulipdė du didžiuliai rožiniai kiškiai (jeigu ko nors nepainioju).