2009 m. spalio 6 d., antradienis

Klasės teorijos iki Markso

Pažanga vyksta stepas po stepo. Dažnai mes pamirštam, kad daugybė įvairių mąstytojų ir rašytojų yra mąstę ir rašę apie tą patį, ir kaip dažnai naujos idėjos yra tik nauji senų idėjų rinkiniai. Pvz. Aristotelis keturis elementus pasiskolino iš Empedoklio, kuris turbūt pasiskolino iš ko nors kito, nors galėjo ir pats sugalvoti, nes buvo smarkiai trenktas. O A.Smitas nematomą ranką pasiskolino iš Nicholo Juokingu Pilnu Vardu Barbono, o be to prancūzai nepriklausomai sumąstė viską tą patį ir dar geriau.

D.Hart'as vienoje paskaitoje panašiai pasakojo apie klasės teorijas. Panašiai į tai ką jis pasakoja parašyta čia.

Viena esminių minčių, kurią pakartoja keliasdešimt skirtingų filosofų - kad žmones galima suskirstyti į tuos, kurie savo darbu sukuria turtą, ir tuos, kurie bando jį pasisavinti. Pasisavinti turtą bando visų pirma militaristai, valdžia ir aparatas, bet taip pat ir prie valdžios prisitrynę verslininkai, kurie apriboja konkurenciją ir pakelia kainas paprastiems darbo žmonėms. Tik Marksas eilinį kartą nesuprato ir apvertė viską aukštyn kojom.

Toje pačioje paskaitoje dar buvo nukrypimas apie Madame de Staël, kuri pati buvo rašytoja ir filosofė, ir turėjo vilą Ženevoje, o taip pat tikslą permiegoti su kiekvienu klasikiniu liberalu Europoje. Kadangi Prancūzijoje daug mąstytojų turėjo problemų su Napoleono režimu, tai Madame de Staël viloje nuolat buvo daug svečių ir tai labai pagreitino klasikinio liberalizmo idėjų plitimą XIX a. pradžioje.

1 komentaras:

  1. Tikrai įdomių dalykų perskaičiau.
    Gerai kad dabar gali kurti ir padalinti visiems nemokamai ;]

    AtsakytiPanaikinti