2009 m. spalis 29 d., ketvirtadienis

Purvo pyragėlių krizė

B.Kaplanas iš Econlog neseniai parašė apie dvi krizes žymiai geriau negu aš. Įsivaizduokim, kad 10% BVP jau kurį laiką sudarė purvo pyragėlių gamyba ir prekyba. Staiga visi atgavo protą ir nustojo pirkti purvo pyragėlius. Ką turėtų daryti centrinis bankas? Palyginkime du variantus:
1. Centriniam bankui vadovauja S.Sumneris, todėl nominalus BVP auga kaip įprasta po 5% per metus. Purvo pyragėlių krizė vis tiek kyla, nes 10% žmonių netenka darbo, ir palaipsniui įdarbinami kitur, o realus BVP po staigaus kritimo pradeda augti greičiau nei prieš tai, nes prie įprasto ekonomikos augimo prisideda įdarbinamų buvusių purvo pyragėlių specialistų sukuriamos vertybės.
2. Centriniam bankui vadovauja žmogus, kurio didžiausias autoritetas makroekonomikos klausimais yra M.Rothbardas (nors bijau, kad užtektų ir B.Bernankės), kuris leidžia nominaliam BVP sumažėti po 5% per metus. Purvo pyragėlių krizė irgi kyla. Be to, netrukus paaiškėja, kad visų likusių 90% darbuotojų atlyginimai yra gerokai didesni nei jų teikiama nauda, todėl nemaža dalis jų atleidžiami. Dėl to ženkliai sumažėja gamyba tose srityse, kuriose galėjo būti įdarbinti purvo pyragėlių specialistai.

Pirmas variantas yra tai, ką aš vadinu pirma krize. Antro ir pirmo variantų skirtumas - ką aš vadinu antra krize. Kaip pastebi Kaplanas, antra krizė lygiai taip pat gali kilti be pirmosios, jei centrinis bankas imtų mažinti nominalų BVP po 5% per metus.

Norint teigti, kad antros krizės nebus, reikia tikėti vienu iš dviejų keistų dalykų:
1. Atlyginimai visose įmonėse nukris tokiu pat greičiu, kokiu žlugs purvo pyragėlių pramonė (anot Kaplano, tuo netikėjo net pats Rothbardas)
arba
2. Centrinis bankas negali valdyti nominalaus BVP (taip mano A.Klingas).
Posted by at 20:54
Labels: , ,

20 comments:

  1. " Atlyginimai visose įmonėse nukris tokiu pat greičiu, kokiu žlugs purvo pyragėlių pramonė "

    Manau, ši frazė turėtų skambėti kitaip, t.y. atlyginimai kristų tokiu greičiu, kokiu kristų ir nominalus BVP (ir ne tik atlyginimai, bet ir kainos, nes jei jos nekrenta (P stable), tai realus outputas turi kristi (Y down)), ir turim antrą krizę, ar trečią, ar n-tąją. O Purvo pyragėlių žlugimas tik pakeltų general price level, o atlyginimai liktų tokie patys, bet dėl kylančios P kristų realus užmokestis.

    Bet, Šališkas Stebėtojau, gal galėtum man nešališkai atsakyti į šį retorinį pastebėjimą: jei NBVP+5 nesukelia (bent S.Sumneris taip mano, o Jūs labai artimas, mano pastebėjimu, Jo ideologijai) realių kapitalo ir taupymo/investavimo misalokacijų ir to pasėkoje jokių Real adjustment, tai ir NBVP+n (kur n>30%) taip pat nesukeltų jokių realių misalokacijų ir to pasėkoje Real Adjustment, jei tik žmonės turėtų lūkesčius dėl tokio augimo?
    AtsakytiPanaikinti
  2. 1. Ką konkrečiai tavo manymu tokiu atveju darytų monetarizmo guru Sumneris?
    2. Kodėl šiuo atveju turėtų sumažėti likusių darbuotojų sukuriama vertė ir kodėl reiktų juos atleidinėti? Jei žmonės nustotų pirkti purvo pyragėlius, tuos pinigus išleistų kam nors kitam, dėl ko kitų prekių ir paslaugų paklausa padidėtų.

    Bet net jei ir būtų taip kaip tu sakai, t.y. likusių darbuotojų teikiama nauda sumažėtų, kodėl tavo manymu juos atleistų, o ne sumažintų algas?
    AtsakytiPanaikinti
  3. Giedriau,

    aš Jums siūlau vieną minties eksperimentą: dabar Lietuvoje pinigų su nuliniu maturity yra apie 20-25 milijardus. Dabar panagrinėkime antrą šio įrašo punktą apie krentantį NBVP, tik žymiai hiperbolizuokime: Lietuvos centrinis bankas išperka (ištraukia) iš apyvartos beveik visus tuos 20-25 milijardus ir palieka tik apie 1 milijoną litų cirkuliuoti. Kokios to implikacijos: NBVP kris apie 99,99 procentus ir aš tikrai neįsivaizduoju, kad įmonės sugebėtų adjustinti savo kainas ir darbo užmokesčius iki senesnių Real dydžių. Dažniausiai pirmiausia nukenčia Outputas.
    AtsakytiPanaikinti
  4. Kaip tavo minties eksperimentas siejasi su mūsų nagrinėjamu atveju, kai vartotojai vietoj purvo pyragaičių pradeda pirkti kitus daiktus, t.y. kaip vartotojų vartojimo preferencijų pasikeitimas įtakoja pinigų kiekį?
    AtsakytiPanaikinti
  5. Giedriau,

    aš kalbėjau apie antrą atvejį, kuriuo tiek Šališkas Stebėtojas, tiek B. Caplan'as siekė parodyti, jog krentantis NBVP bei (mano nuomone, galbūt) NBVP, nepasiekęs rinkos suformuotų lūkesčių, pirmiausia kirs Output'ą kad ir kokie lankstūs kainos bei atlyginimai būtų.

    Į tavo klausimą atsako pirmasis variantas, kuomet Outputas irgi krenta, nes reikia laukti, kol ir fizinis (materialus), ir žmogiškasis kapitalas bus perorientuoti į šakas, kurioms vartotojai teikia daugiau naudingumo. Šiuo atveju ir šiame variante pinigų pasiūla ir tuo pačiu NBVP yra egzogeniniai, t.y. fiksuoti (ar absoliučiais dydžiais, ar savo augimo tempu).
    AtsakytiPanaikinti
  6. Tai kalbėdamas apie antrą atvejį aš ir klausiu - kodėl Stebėtojo ir tavo manymu vartotojams vietoj pyragėlių pradėjus pirkti kitas prekes turėtų sumažėti gamyba tose kitose srityse? Dar būtų galima suprasti, kad labai trumpu laiku sumažės BVP, nes kitų sričių pardavėjai nespės pakelti kainų ar padidinti gamybos pajėgumų išaugus paklausai, tačiau niekaip nesuprantu kodėl tokiu atveju "paaiškėja, kad visų likusių 90% darbuotojų atlyginimai yra gerokai didesni nei jų teikiama nauda" ir kaip ir kam čia pagelbėtų pinigų kiekio padidinimas.
    AtsakytiPanaikinti
  7. NBVP kritimas jau savyje implikuoja, kad: 1)arba kris P (kainos), 2) arba kris Y (realus BVP); 3) arba 1 ir 2 punktų kombinacija.

    Todėl jei kiti sektoriai kels kainas krentančio NBVP atveju, tuomet kris realus Outputas ir turėsime dar didesnį unemployment. To pasėkoje ir kyla klausimas, ar krentančio NBVP kontekste įmanoma taip proporcingai sumažinti ir kainas, ir atlyginimus, kad būtų išlaikyti seni realūs dydžiai ir dėl to nekristų realus BVP? Aš manau, kad ne, ir tam pailiustruoti pasitelkiau aukščiau minėtą hiperbolę.
    AtsakytiPanaikinti
  8. Tai kas nors gali man atsakyti ar ne, kodėl užsilanksčius purvo bulkučių pardavėjams turėtų kristi BVP ir kuo pagelbėti galėtų monetaristų burtai? Kol kas tik matau išvedžiojimus (su kuriais beje irgi nesutinku) kas būtų JEI tokiu atveju kristų BVP, tačiau KODĖL jis tokiu atveju turėtų kristi, argumentų lygiai nulis.

    O teisingas atsakymas į klausimą ką tokioje situacijoje turėtų daryti centrinis bankas, yra - nieko -, ką beje tokioje situacijoje Rothbard'as ir rekomenduotų. Užsilanksčius purvo pyragaičių kepėjams, buvę jų klientai pradės pirkti šokoladinius pyragaičius (ar bet ką kita), todėl jų paklausa išaugs, dėl ko pirmiausia išaugs jų kainos (kas yra signalas verslininkams, kad šitų daiktų reikia padaryti daugiau), kadangi bus nieko neveikiančių ex purvo pyragaičių kepėjų, jie bus iškart priimti kepti šokoladinius pyragėlius, dėl ko jų pasiūla padidės, kaina sumažės, ir rezultate BVP liks nepakitęs, tiesiog vietoj purvo pyragaičių bus kepami šokoladiniai.
    AtsakytiPanaikinti
  9. Pirmas ir antras variantai buvo skirti pailiustruoti skirtumams tarp to, kokioje situacijoje mes esame (2 variantas) ir kokioje galėjome būti (1 variantas).

    O NBVP galėtų kristi tiek dėl (pagarbiai) kvailų Centrinio Banko veiksmų, tiek dėl smarkiai išaugusios paklausos pinigams.
    AtsakytiPanaikinti
  10. Užduotis buvo labai aiški:

    "Įsivaizduokim, kad 10% BVP jau kurį laiką sudarė purvo pyragėlių gamyba ir prekyba. Staiga visi atgavo protą ir nustojo pirkti purvo pyragėlius. Ką turėtų daryti centrinis bankas?"

    Apie pinigų paklausos pasikeitimus ar kokius nors CB (kvailus) veiksmus užduotyje nebuvo nei žodžio. O kodėl ir iš kur staiga 2 pateiktuose variantuose (jei teisingai suprantu Stebėtojo manymu tie 2 variantai yra vieninteliai galimi) bei komentaruose (tavo taip pat) atsirado BVP pokyčiai ir kuo čia dėtas Rothbard'as, neturiu žalio supratimo, ir, kaip suprantu, tu jo neturi taip pat.
    AtsakytiPanaikinti
  11. Giedriau,

    tavo frazėse ir supratime tiek explicit, tiek implicit vyrauja beveik tik konstantos (stabili pinigų pasiūla, stabilus NBVP, stabilus augimas), į kurias atsakyti ir su kuriomis kovoti (jei reikia) palieku Šališkam Stebėtojui.

    O diskrecija paremtame pasaulyje (tame tarpe ir monetarinėje politikoje) gali ir būna kvailų tiek žmonių, tiek CB veiksmų, ką 2 variantas bandė pailiustruoti (net ir žodžiais!).

    Pagarbiai,

    Darius
    AtsakytiPanaikinti
  12. "tavo frazėse ir supratime tiek explicit, tiek implicit vyrauja beveik tik konstantos (stabili pinigų pasiūla, stabilus NBVP, stabilus augimas)"

    Kalbant apie pokyčius aš tik noriu pasakyti 3 dalykus:

    1) analizuojant y poveikio įtaką sistemai yra sveika analizuoti 2 hipotetines situacijas, kuriose keičiasi TIK y ir TIK tie veiksniai, kurie priklauso nuo y.
    2) jei yra teigiama, kad x keitėsi dėl to, kad pasikeitė y, reiktų paaiškinti mechanizmą kaip x galėjo iššaukti y pokytį, ypač jei oponentas paprašo tą padaryti;
    3) jei yra teigiama, kad x keitėsi (ar gali keistis) nepriklausomai nuo y pokyčio, tai neturi įtakos analizuojant y pokyčio poveikį sistemai.
    AtsakytiPanaikinti
  13. O jeigu Y yra koreliuotas su U (liekamąja paklaida - residual), tuomet mūsų regresija (X nuo Y) pažeistų vieną iš penkių CLRM (classic linear regression model) prielaidų, t.y. kad E(U,X)=0; tuomet, jei neklystu, negalėtume teisingai įvertinti tiek ryšio (level-level arba log-log...) tarp X ir Y, o jei pavyktų, tuomet tiek SE, tiek T statistika mus apgaudinėtų (kiek pamenu, pervertintų Y statistinį reikšmingumą bei R^2).

    Tai ar vis dar sveika tokia paprasta X ir Y analizė?
    AtsakytiPanaikinti
  14. Žiūriu smarkiai pavėlavau į diskusiją, bet bandysiu pradėti nuo pradžių.

    Dariau, mano iš Kaplano nekukliai pasiskolintame modelyje yra truputis dviprasmybės dėl purvo pyragėlių pramonės žlugimo greičio. Iš vienos pusės ji žlunga lyg ir per naktį, o iš kitos NBVP mažėja po 5 proc per metus (nors CB vadovauja Giedrius ir "nieko nedaro"). Bet sutinku, bendresnis pasakymas būtų "nebent atlyginimai mažės ne lėčiau nei NBVP".

    Dėl kainų kilimo ir realaus atlyginimo kritimo - nesupratau. Jei kalbam apie antrą atvejį (NBVP krinta), tai bus priešingai.

    S.Sumnerio nuomonės ir pasiūlymų tikrai nevadinčiau ideologija. 5 proc NBVP augimas nėra kažkoks radikalus pasiūlymas - jis sudarytas iš 3 proc realaus BVP augimo + 2 proc infliacijos, nes būtent tokia infliacija jau kurį laiką buvo nepaskelbtas, bet numanomas Fed taikinys. Dėl to kiek suprantu S.Sumneris ir siūlė per krizę tiesiog toliau laikytis politikos, kurios pagal praeities duomenis tikėjosi rinkos.

    Dėl 30 proc NBVP augimo - viena aiški problema būtų papildomi apsisaugojimo nuo infliacijos kaštai. Dėl iškraipymų kaip juos supranta austrai - kad būtų per daug suinvestuota į tam tikras sritis - aš kažkodėl abejoju, nors dar reikėtų pagalvoti.
    AtsakytiPanaikinti
  15. Giedriau, detaliau parašysiu vėliau, bet pradėkim nuo to, kad purvo pyragėlių pramonė austrų terminais yra malinvestment, ir jei ji žlunga, prireikia kažkiek laiko žmonėms susirasti naują darbą, o verslininkams sukurti jiems darbo vietas, ir kol tas nepasibaigia, būna krizė.

    S.Sumneris būtų iš anksto paskelbęs, kad NBVP augs po 5 procentus per metus, ir to laikytųsi. Jei išaugtų dėl krizės kiltų panika ir pinigų paklausa, jis didintų pinigų pasiūlą, ir atvirkščiai.

    Likusių darbuotojų vertė sumažėja, nes purvo pramonės darbuotojai prarado darbą ir nieko nebeperka.

    Atlyginimai paprastai lėtai mažėja dėl to, kad žmones psichologiškai prastai veikia nominalaus atlyginimo sumažinimas (net jei tuo pačiu metu mažėja kainos), todėl darbdaviai dažnai užuot mažinę atlyginimus mažina darbuotojų skaičių.
    AtsakytiPanaikinti
  16. Pradėkime nuo šito:

    "Likusių darbuotojų vertė sumažėja, nes purvo pramonės darbuotojai prarado darbą ir nieko nebeperka."

    Purvo pramonės darbuotojai nieko nebeperka, bet už tuos pačius pinigus kažką perka tie, kas tuos pinigus būtų išleidę purvo pyragėliams.

    Kadangi ne purvo pyragėlių pramonėje dirbantys žmonės nebešvaisto savo resursų jiems nereikalingų purvo pyragėlių pirkimui, jie gali tuos resursus panaudoti kitur, dėl ko kitose srityse paklausa (o tuo pačiu ir darbuotojų vertė) ne sumažėja, o padidėja, ir likusių žmonių pajamos (ir gyvenimas) pagerėja net jei purvo pyragėlių ex kepėjai yra bedarbiai. T.y. visų žmonių, išskyrus purvo pyragėlių kepėjus, gyvenimas nustojus pirkti purvo pyragėlius pagerėja nuo to momento, kai jie nustoja dalį savo darbo vaisių atidavinėti purvo pyragėlių kėpėjams mainais į jiems nereikalingus purvo pyragėlius. Kai purvo pyragėlių ex kepėjai vietoj purvo pyragėlių pradeda kepti šokoladinius pyragėlius (ar dirbti bet kokį kitą kitiems žmonėms naudingą darbą), gyvenimas pagerėja ir jiems. Visa tai beje patvirtina ir empirika iš laikų, kai monetarinė politika dar nebuvo sugalvota (pavyzdžių iš 19 amžiaus esu davęs).

    Tolesnės išvados remiasi aukščiau aprašyta klaida, nepaisant to nematau jokio pagrindimo teiginiams apie atlyginimų mažinimo problematiką (nors ši problema ir nesusijusi su tavo aprašyta situacija). Jei tik žmonėms niekas nedraudžia dirbti už tiek, už kiek jie dirbti laisva valia sutinka, taip pat jei niekas neatiminėja pinigų iš dirbančių ir neatidavinėja jų nedirbantiems, nesavanoriška bedarbystė yra neįmanoma nei teoriškai, nei praktiškai.
    AtsakytiPanaikinti
  17. Giedriau, vis neprisėdu ilgesniam laikui prie komentarų, bet ar aš gerai suprantu, kad tu atsisakei austrų teorijų apie krizes, ir dabar manai, kad krizių iš viso nebūna?
    AtsakytiPanaikinti
  18. Na ne :) Aš sakau tik tai ką sakau, kad tavo aprašytu atveju būtų taip, kaip aš aprašiau. Jei manai, kad būtų kaip nors kitaip ir gali paaiškinti kodėl taip manai, įdomu būtu išgirsti argumentus.
    AtsakytiPanaikinti
  19. "Jei tik žmonėms niekas nedraudžia dirbti už tiek, už kiek jie dirbti laisva valia sutinka, taip pat jei niekas neatiminėja pinigų iš dirbančių ir neatidavinėja jų nedirbantiems, nesavanoriška bedarbystė yra neįmanoma nei teoriškai, nei praktiškai."
    Ooooo, kokia idomi teorija. Tiesiog odė žlugusioms valstybėms. Gal Giedrius paaiškins, kodėl žlugusių valstybių gyventojai vežte veržiasi dirbti ten, kur draudžiama dirbti už tai, kas už kiek laisva valia sutinka, ir valdžia atiminėja pinigus iš dirbančių ir atidavinėja juos nedirbantiems?
    AtsakytiPanaikinti
  20. Šiaip jau purvo pyragėlių metafora labai gera. O dabar pabandykim pamodeliuot situaciją ne aklai tikėdami begaliniu rinkos lankstumu, o atsižvelgdami į tai, kad egzistuoja įvairios asimetrijos (gerai aprašytos harfordo http://timharford.com/2005/11/why-we-allow-petrol-stations-to-overcharge-us/). Todėl įsivaizduokim pyragėlių superkrizę: antra krizės banga ateina tada, kai 10 procentų darbuotojų, kepusių purvo pyragėlius, netenka darbo, o verslininkai sumažina algas likusiai 90-čiai procentų darbuotojų (anksčiau darbuotojai būtų nesutikę, bet esant didelei bedarbystei visi linkę sutikti). Trečia krizės banga ateina tuomet, kai krinta vartojimas: turėdami mažiau pinigų darbuotojai ir išleidžia mažiau pinigų, žinoma. Tą turėtų atsverti pakilęs darbdavių/savininkų išlaidavimas, bet ateina ir ketvirta krizės banga: dėl kritusio vartojimo krinta ir darbdavių pajamos, o t.p. ir pelnai.
    AtsakytiPanaikinti

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)