Bankų ir finansinė architektūra

S.Sumneris yra radęs įdomią paralelę tarp bankų ir finansinės architektūros.

Iš JAV XX a. pirmoje pusėje statytų pastatų, vieni iš gražiausių (pvz. čia ir čia) yra bankų pastatai. Tais laikais nebuvo indėlių draudimo, todėl pastato grožis buvo vienas iš signalų klientams, kad bankas savo ilgalaikes perspektyvas vertina gerai.

XX a. pirmos pusės Didžioji krizė buvo žymiai didesnė nei dabartinė, bet JAV bankinė sistema išliko funkcionuojanti. Problemų buvo, bet daugiausia dėl to, kad įstatymais buvo apribotos bankų galimybės plėstis, todėl dauguma bankų buvo itin maži ir nediversifikuoti. Tuo tarpu dabartinei bankų sistemai buvo iškilęs rimtas pavojus nuo palyginus nedidelės krizės. S.Sumneris dėl to iš dalies kaltina indėlių draudimą. Anot jo, bankinė sistema su indėlių draudimu yra ekvivalenti sistemai, kai visus indėlius iš žmonių priima vyriausybė ir perskolina juos bankams pati prisiimdama visą riziką. Sumneris siūlo, kad draudimas kompensuotų tik 90% indėlio sumos pradedant pirmu centu. Taip iš vienos pusės būtų apsaugoti žlungančių bankų indėlininkai, nes prarastų tik 10% santaupų, o iš kitos - bankams iškiltų grėsmė, kad indėlininkai pabėgs, todėl jie atsargiau elgtųsi investuodami lengvai gautus pinigus.