Pirmieji lietuviški straipsniai apie šių metų Nobelio laureatus ekonomikos srityje buvo baisūs, bet paskui Alminas Žaldokas LLRI bloge parašė labai gerą santrauką, todėl šį įrašą galėjau lengvesne sąžine atidėti kaip pasirodė iki šiandien.
Jau rašiau apie tai, kaip Namibijoje pavyko sustabdyti laukinių gyvūnų nykimą nuosavybės teises į juos perdavus vietinėms bendruomenėms. Pasirodo teorinis reformos pagrindas buvo būtent E.Ostrom darbai. O knygoje Undercover Economist T.Harfordas rašo apie E.Ostrom atliktus irigacinių sistemų Nepale tyrimus. Labdaringos organizacijos Nepale bandė padėti vietiniams ūkininkams gerindamos drėkinimo sistemas dviem būdais: statydamos naujas modernias užtvankas ir įrengdamos modernius drėkinimo kanalus. Paaiškėjo, kad nauji drėkinimo kanalai veikia geriau nei seni, bet pastačius naują brangią užtvanką padėtis pablogėja. E.Ostrom nustatė paradoksalų dalyką: naujos užtvankos yra per geros. Nepatvarias senąsias užtvankas nuolat reikia remontuoti, ir prie to daug prisideda toliau nuo užtvankos esančius sklypus turintys ūkininkai. Mainais už tai arčiau užtvankos gyvenantys ūkininkai nuolat valo kanalus, kuriais vanduo iš užtvankos teka į toliau esančius sklypus. Naujai užtvankai praktiškai nereikia priežiūros, todėl prie užtvankos esančių sklypų savininkai nustoja valyti kanalus, nes nebesijaučia, kad gauna ką nors mainais. Kanalai užsikemša ir drėkinimo sistema nebeveikia. Kai kas sako, kad E.Ostrom nėra ekonomistė, bet toks tyrimas yra pati tikriausia mikroekonomika - jis nagrinėja atskirų žmonių suinteresuotumą, ir kaip jį susumavus gaunama tam tikra visuomenės institucija.
Pranešimai
The Prisoner’s Dilemma of Non-Competes
Prieš 2 valandas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą