2010 m. kovas 8 d., pirmadienis

Apie gerumą, laukinius gyvūnus ir laukinį kapitalizmą

Čia D.Berreby (atrodo jis turi visai įdomų blogą) šnekasi su primatologu F. de Waal'iu, neseniai parašiusiu knygą Age of Empathy.

F. de Waal'is sako, kad gerumas yra būdingas ne tik žmonėms, bet ir kitiems žinduoliams. Net ir pelės jaučia stresą, kai mato, kad pažįstamoms pelėms skauda (nors dėl nepažįstamų pelių nesinervina). Daugelis bandomis gyvenančių gyvūnų bėgdami sulėtina tempą, jei reikia palaukti sužeisto bandos nario. O šimpanzė zoologijos sode vieną kartą išgelbėjo su virve vos nepasismaugusį jauniklį.

Dėl to de Waal'iui nepatinka, kai žmogiškumas ir žvėriškumas laikomi antonimais. Yra paplitusi nuomonė, kad žmonės savo geresne nei gyvūnų siela ir protu įveikia žemą žvėrišką prigimtį, ir dėl to yra geri. De Waal'is sako, kaip bombonešių lakūnai turėdavo daryti atvirkščiai - protu ir meile tėvynei įveikti savo natūralų gailestį priešo žmonėms. Nacistinėje Vokietijoje iki karo populiari propagandos kryptis buvo smerkti tuos, kurie pasiduoda savo natūraliems žemesniems jausmams ir gailisi žydų. O šių laikų Izraelyje ministrui teko teisintis, kai jam nevalingai išsprūdo užuojauta palestinietei senutei.

Toliau de Waal'is nuklysta analogijų tarp biologijos ir ekonomikos klystkeliais, dar keistesniais už tuos, apie kuriuos jau esu rašęs. Jis sako, kad kapitalizmas yra bloga sistema, nes jis pagrįstas savanaudiškumu, taigi nukreiptas prieš geranorišką žmogaus prigimtį, kaip ir strateginių bombonešių naudojimas. Net jei De Waal'is yra skaitęs tik populiariausią A.Smito citatą, vis tiek keista, kad sugebėjo ją suprasti lygiai atvirkščiai. Kapitalizmas tuo ir yra nuostabus, kad sugeba savanaudiškumą nukreipti gėrio kūrimui, nes vien įgimto žmonių gerumo tam tikrai neužtektų.
Posted by at 08:31
Labels: , ,

15 comments:

  1. Kapitalizmo trūkumas, kad jis savanaudiškumą ne 100% konvertuoja į gėrį. Pagerėjusi situacija kitiems yra tik šalutinis ir pakankamai trumpai siekiantis efektas. Tuo pačiu metu savanaudiškumas skatina korupciją. Panaudojus ją įmonės darbuotojų ir savininkų gerovė gal ir kyla, tačiau kitų įmonių darbuotojai ir savininkai dėl nesąžiningos konkurencijos praranda.

    Kai pažvelgi iš ilgesnės perspektyvos, tampa gana akivaizdu, kad kapitalizmo sąlygomis turtas koncentruojasi, o tai jau yra prieš visuomenės interesą. Žinoma, kaltinti vien kapitalizmą čia gal ir nėra teisinga - pagrindinė korupcijos sąlyga yra valstybė ir jos institucijos. Galbūt jei to nebūtų (apie ką kalba freedomainradio.com), korupcijos sumažėtų, tačiau kartėliai, psichologinis rinkos formavimas (ale marketingas) jau dabar naudojami iškreipti laisvos rinkos modelį, todėl nematau pagrindo, kodėl tai nebūtų išnaudojama dar labiau korumpuoti visuomenės narių santykius.

    Monetarizmas (privati nuosvybė, turtas) bendrai yra problemų šaltinis ir aš už tolimesnius darbus ir eksperimentus resource based economy linkme.
    AtsakytiPanaikinti
  2. "Monetarizmas (privati nuosvybė, turtas) bendrai yra problemų šaltinis"

    Nesigilinant į šių terminų prasmę, tai bet kuriuo atveju kažkoks labai nedvasingas požiūris. Žymiai didesnis problemų šaltinis slypi visuose musyse :-)
    AtsakytiPanaikinti
  3. Veltis į gilias diskusijas nelabai noriu, nes tų idėjų autoriai turi paruošę filmus, kuriuose visa tai nagrinėjama: "Future by Design", "Zetigeist: Addendum".

    Pagrindinė idėja, kad nėra žmogiškosios prigimties, žmogus yra toks, kokį jį sukūrė (išauklėjo) visuomenė ir šeima. Jei žmogų išauklėjo, kad jis katalikas ir visi kiti yra blogi, tai jis ir bus fanatikas, tačiau jei tam pačiam žmogui vaikystei būtų aiškinta, kad visos religijos yra lygiavertės (pasakos) ir visų jų atstovai yra normalūs žmonės, tai toks žmogus tikrai nesugalvos kažką diskriminuoti. Tokių pvz, kai problemas keliančios žmogaus savybės yra tik todėl, kad pati visuomenė jas kuria ir plėtoja, yra begalės. Godumas yra tarp jų. Jei nuo vaikystės žmogus gaus visko, ko jam reikia (proto ribose), ir nebus nuolatos skatinamas kovoti dėl savo vietos po saule, kaupti ateičiai, nebus statomas į išgyvenimo/išnykimo situacijas, godumo turbūt jis irgi nepažinos.

    Taip pat reikėtų nepamiršti, kad godumas yra ypatingai skatinamas išsigimusio kapitalizmo. Juk vartojimo didinimas yra vienas iš didžiausių ekonomistų tikslų, JAV tai oficialus tikslas dar nuo didžiosios depresijos laikų. Tačiau ar savo piliečiais besirūpinanti valdžia skatintų be saiko eikvoti ribotus resursus? Ne, todėl logika vėl veda prie korupcijos :)
    AtsakytiPanaikinti
  4. Zinoma, jei nebutu kataliku - nebutu suam pasauli ir fanatizmo...
    AtsakytiPanaikinti
  5. siam, t.y.

    Ir siaip keistokas poziuris? Toks ispudis, kad neseniai vartete Moro "Utopija", o gal Lenino rastus?

    Siaip idomumo delei, kaip jus isivaizduojate visu religiju lygybe ir brolybe?
    AtsakytiPanaikinti
  6. O tuose filmuose nepasakojama, iš kur atsirado žmonės be prigimties? Drozofilos mat su prigimtimi, beždžionės irgi, o žmonės - be prigimties? ;-)
    AtsakytiPanaikinti
  7. Laukinio kapitalizmo baime turbut yra vienintele priezastis del ko liberalizmo ideologija niekur neisigalejo
    AtsakytiPanaikinti
  8. Žmonės visgi yra nuostabiai prisitaikantys padarai, o kapitalizmas - naujas reiškinys. Duokim jiems kelis tūkstančius metų, ir manau jie prisitaikys ir nustos bijoti.
    AtsakytiPanaikinti
  9. Karve rase: "Juk vartojimo didinimas yra vienas iš didžiausių ekonomistų tikslų"

    Kai kurie musu blogo autoria propaguoja taupyma, o ne vartojima, su salyga kad sutaupyti pinigai investuojami efektyviai, o ne i burbulus.
    AtsakytiPanaikinti
  10. Stebėtojau, geriau 1 kartą pamatyti, nei 10 išgirsti, manau tie filmai aiškiau pateikia mintį ;)

    Apie altruizmą ir parazitavimą gamtoje ir žmonių tarpe yra neblogas Richard Dawkins filmas "Nice Guys Finish First". Sveikas altruizmas yra ne prigimties reikalas, o evoliucijos pasekmė. Apie religijas ir pseudomokslus jis irgi nemažai yra darbų paruošęs - yra ką pažiūrėti.

    Aklai tikėti kapitalizmu yra tas pats, kas aklai tikėti komunizmu - tai du požiūriai, kurių nevykę išpildymai pražudė milijonus žmonių. Žiūrint iš šio taško, kapitalizmas netgi blogesnis, nes aukų daugiau.

    Mano mąstymas inžinerinis, galbūt todėl man artimesnis Jacque Fresco požiūris. Norint išspręsti kapitalizmo problemas, reikia gilintis į jų priežastis ir sekti priežastiniu ryšiu iki pat šaknies. Jei ta šaknis pasirodo beesanti pagrindinė ir esminė, tada reikia pagalvoti ir apie naujos sistemos kūrimą. Galbūt ištobulėjus moksliniams metodams pavyks ir geresnių alternatyvų pasiūlyti. Nėra jokio pagrindo manyti, kad kažkoks mąstytojas prieš 200 metų sumąstė tobulą sistemą, kurios jau nebegalima patobulinti ar sukurti geresnės. Taip dar nebuvo ir nemanau, kad bus tol, kol žmogus tobulės.

    123, tikrai nenorėjau pasakyti, kad visų, bet valstybių politikoje tai labai dažnas ir svarbus tikslas, kiek man yra tekę pastebėti. Ne taip jau seniai pradėjo populiarėti racionalesnės nuomonės - tik po to, kai tapo akivaizdžios vartojimo didinimo politikos pasekmės ir žmonės gavę smūgį pradėjo atsibusti iš miego. Žinoma, geriau vėliau, nei niekada :)

    P.S. Anonimiškas, katalikybė buvo duota kaip artimiausias mūsų socialiniam kontekstui pvz. Kitam sakinyje, beje, yra pateikiamas ir mano požiūris į religijas bendrai.
    AtsakytiPanaikinti
  11. @Karvė
    Prigimtis man atrodo yra tai, kas būna iki pradedant žmogų auklėti. Aš jau keliuose komentaruose bandau subtiliai užsiminti, kad visos ne evoliucinės prigimties teorijos yra švelniai tariant įtartinos. Dėl to man neįtikinamai skamba pasakymai, kad žmonės pvz. iš prigimties netrokšta turto, tik kapitalizmas juos sugadina. Dawkinsas tiesa tikrai taip nesakytų, ir apskritai, kaip vienoje filosofinėje sistemoje sutalpinti Dawkinsą ir Zeitgeist lygio filmus - man neįmenama mįslė.
    AtsakytiPanaikinti
  12. Stebėtojau, svarbu sveikas ir kritiškas požiūris, galima ir tam Zeitgeist atrasti labai logiškų ir akivaizdžių pastebėjimų, kaip pvz tai, jog JAV doleris yra tiesiog dar viena Ponzi schema.

    Dawkinsas taip nesakytų, jis tiesiog reikalautu tyrimo ir aš jį palaikyčiau. Visada reikia teoriją išbandyti laboratorijoje prieš atvedant ją į praktiką. Deja nei kapitalistai nei komunistai dėl to nesivargino ir tapo puikiu argumentu ankstesniam mano sakiniui :) Kas būtų automobilių kūrėjai praleistų bandymų fazę ir tiesiog iš projektų viską perkeltų į gamybą?
    AtsakytiPanaikinti
  13. @Karve
    As tik pridursiu, kad taupymo ir investavimo politikos nauda yra didesnes vartojimo galimybes ateityje...
    AtsakytiPanaikinti
  14. Labiausiai man patikes palyginimas su zveriu pasauliu yra sekantis:
    Liberalismas tai kaip gyvenimas dziunglese, stipresni valgo silpnesnius ir visi gyvena baimeje. Socializmas tai kazkas panasaus i zoologijos soda, zverys narvuose, visi saugus, maistas paduotas, bet uztat kaip nobuodu gyventi be laisves. Tad idealiausia sistema yra tarpine, tai yra konservatizmas grindziamas atsakomybe kitu asmenu atzvilgiu ir panasiai.
    Aisku, visa sita yra pasakes konservatorius.
    AtsakytiPanaikinti
  15. Prieš pradedant ką nors analizuoti, kviečiu kiekvieną priminti sau pačiam, kad tas taškas, iš kurio mes šiandien žvelgiame į įvairius reiškinius yra stipriai įtakojamas nebūtinai teisingai ir pagrįstai primestų supratimų apie tai, kas buvo tikra ar netikra tais laikais, kurių mes neturime galimybių patikrinti, neturėdami laiko mašinos.
    Pavyzdžiui, aš neatmetu tokių variantų, kurie pagal mūsų dabartines "savaime besiperšančias išvadas" iššoka iš konteksto, nes aš puikiai suprantu, kad besiperšantis dalykas dažnai nėra savaiminis, o kaip tik atvirkščiai- jis tiesiog mums yra įpirštas prieš kelis šimtus ar tūkstančius metų.
    Aš nepriimu neginčytinais tokių teiginių, kaip "nuolat tobulėjanti žmonija ėjo dabartinės civilizacijos keliu", nes suprantu, kad tam tikruose žmonijos vystymosi etapuose žmonija galėjo būti nukreipta visai ne tobulėjimo, o destrukcijos keliu ir visai nesilaikant natūralių evoliucijos dėsnių.
    Iš žmonijos galėjo būti dirbtinai atimta daugybė alternatyvių evoliucijų, daugybė tobulesnių ir šviesesnių civilizacijos variantų, nei dabartinis.
    Kažkodėl labai lengvabūdiškai prie Darvino teorijos yra prilipdomas pateisinimas to, kad mes vieni su kitais elgėmės ir elgiamės "žvėriškai", atseit ir mes paklūstame džiunglių įstatymams, kur laimi stipriausias ir protingiausias. Man šie du dalykai tarpusavyje visai nelimpa, nes natūralioje gamtoje nėra tokių reiškinių, kaip manija užvaldyti pasaulį per viską apimančią pavaldumo piramidę, kai žmogaus įtaka plinta ne jo asmeninio tobulumo dėka, o apgaule ir manipuliavimu įkinkant kitus žmones, kurie įkinko dar kitus, tie- dar kitus ir t.t.
    Valdymo manijos sukurta sistema skatina ne tobulėjimą, o kaip tik atvirkščiai- kuo didesnės aplinkos silpnybių dirbtiną sukūrimą ir jų panaudojimą prieš dar didesnę aplinkos dalį, tam kad užvaldyti vis daugiau ir daugiau.
    O jau tada imamasi dūmų užsklandos užvaldytųjų protams- viskas vyko natūraliai, taip kaip ir turėjo būti- pagal gamtos dėsnius ar dievo valią. Dažnai "nematomos rankos" tampa nematomomis tik pasikeitus tik kelioms kartoms.
    Taip kad, natūrali gamta dažnai būna humaniškesnė, nei pati žmonija, užsimiršusi, kas yra tikrasis humaniškumas ir kur iš tikrųjų vedė natūrali, o ne iškraipyta žmonijos prigimtis.
    Šio momento neįvertinimas būtų esminė spraga žmonijos istorijos supratime.
    AtsakytiPanaikinti

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)