Kas iš tikrųjų moka pelno mokestį?

Daugelis žmonių galvoja, kad mokesčio pavadinimas atspindi mokesčio tikrąjį mokėtoją. Žiūrint pagal pavadinimą, pelno mokesčio našta tenka pelningoms įmonėms, gyventojų pajamų mokestis žalingas gyventojams, alkoholio akcizus apmoka girtuokliai. Bet panagrinėjus giliau, pamatysime, kad pavadinimas gali ir suklaidinti, nes socialinį mokestį mokėdavo ir konservatoriai, o mokestį už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise sumoka ir visai pasitikėjimo nekeliantys subjektai.

Dar giliau pažvelgus, pamatysime, kad mokesčio sumokėjimas į biudžetą ir mokesčio našta yra labai skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, Mažeikių nafta perveda į biudžetą daug degalų akcizų, bet šių akcizų našta labiau tenka automobilių vairuotojams. Panašiai yra ir su pelno mokesčiu - pelningos įmonės perveda pelno mokestį į valstybės biudžetą, bet šio mokesčio našta tenka tų įmonių klientams ir darbuotojams. Kodėl taip atsitinka? Kapitalistai turi du pasirinkimus - investuoti pinigus Lietuvoje arba užsienyje. Ir jie investuoja pinigų Lietuvoje tik tiek, kiek gali išvengti pelno mokesčio naštos, o likę pinigai pabėga į užsienį. Yra net du būdai, kaip įmonės išvengia pelno mokesčio naštos Lietuvoje - visų pirma dėl pelno mokesčio naštos Lietuvoje galima mokėti mažesnius atlyginimus darbuotojams. Taip pat įmonės padidina pardavimo kainas Lietuvoje, kad pelno mokesčio našta būtų perkeliama klientams.

Yra dvi išimtys, kai pelno mokesčio našta tenka ne paprastiems žmonėms, bet kapitalistams. Kai kurių smulkiųjų verslininkų know-how apsiriboja tik Lietuvos rinka, ir jie kad ir dėl kalbos barjerų nesugebėtų įdarbinti savo kapitalo užsienyje, todėl srityse, kuriuose dominuoja tokie smulkūs verslininkai, pelno mokesčio našta tenka tokiems verslininkams. Taip pat pelno mokesčio našta laikinai tenka visoms įmonėms tuo metu, kai pelno mokestis netikėtai padidinamas (juk jau investuotas kapitalas lengvai iš Lietuvos pabėgti negali - gal kokį kioską ir galima išvežti į užsienį, bet mažiau judrūs pastatai nuo mokesčių naštos bėga tik lėto nusidėvijimo būdu).

Išvada - ilgalaikėje perspektyvoje mažesnis pelno mokestis padidina proletariato pragyvenimo lygį. Praktinis pavyzdys - Estija.