2010 m. kovo 16 d., antradienis

Apie mirusių žmonių nuosavybės teises

Ekonomistai mėgsta kalbėti apie nenumatytas pasekmes. Jei įstatymai apsunkina darbuotojų atleidimo procedūrą, darbdaviai stengiasi priimti tik tokius darbuotojus, kurių tikrai nereikės atleisti, o jauniems neturintiems patirties žmonėms tampa sunkiau susirasti darbą. Jei pardavėjams pradedamos mokėti premijos nuo pardavimų apimčių, jie gali stengtis apgaule ir nesąžiningumu padidinti trumpalaikį rezultatą, bet apgauti pirkėjai nebesugrįš ir nukentės prekės ženklo įvaizdis. Apie nenumatytas vaikų teisių gynimo pasekmes rašiau čia. O čia R.Hansonas rašo apie tai, kokias nenumatytas pasekmes sukelia prasta mirusių žmonių nuosavybės teisių apsauga.

Daugeliui žmonių nėra tas pats, kas bus po jų mirties. Kai kurie tikriausiai norėtų, kad jų turtas būtų investuotas ir kapitalo pajamos panaudojamos pvz. kokiems nors geriems darbams, už kuriuos ateities kartos būtų dėkingos. Dėl to jeigu jų nuosavybės teisės būtų gerbiamos ir pavyktų jas apsaugoti, po kelių šimtų metų dominuojantys žaidėjai kapitalo rinkoje būtų mirusių žmonių turto valdymo fondai, o palūkanų normos labai smarkiai sumažėtų. Tas būtų naudinga ne tik praeities ir dabarties, bet ir ateities kartoms, nes mažos palūkanų normos prailgintų ilgalaikių investicijų "laiko horizontą". Deja, realiame gyvenime mirusių žmonių galimybės apsaugoti savo turtą per ilgą laikotarpį yra nedidelės. Dauguma argumentų, kodėl mirusių žmonių turtą gyvieji gali panaudoti kaip tinkami remiasi dabartinės naudos skaičiavimu, ir neįvertina nenumatytų pasekmių - o būtent, kad sužlugdomi abipusiai naudingi kapitalo srautai tarp tolimų praeities ir ateities kartų.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą