2009 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Apie krizių priežastis

Norint kalbėti apie tai, kada ir kokia istorinė klaida buvo padaryta arba dėl ko kaltas ir dėl ko nekaltas Bernankė, man atrodo naudinga trumpai aptarti teoriją. Čia surašysiu kaip aš suprantu pagrindines krizių priežasčių teorijas, o kituose 2 postuose - apie gelbėjimosi nuo krizių priemones ir konkrečių įvykusių krizių priežastis.

Krizė yra BVP sumažėjimas. Teoriškai krizė gali kilti pvz. jei pusė darbingo amžiaus žmonių ilgam susirgtų, arba jei dėl išorinių veiksnių sumažėtų jų darbo produktyvumas (pvz. dėl sausros tais laikais, kai žemės ūkis sukurdavo didžiąją dalį BVP). Bet praktiškai visų šiuolaikinių krizių esminis požymis yra nedarbas. Dalis anksčiau dirbusių žmonių nedirba, todėl vertybių sukuriama mažiau.

Jei darbo rinkai netrukdoma funkcionuoti, padėtis kai dalis norinčių dirbti neturi darbo nėra stabili. Truputį supaprastinus ir apibendrinus, yra dvi nuomonės, kaip ji gali susidaryti:

1. Kapitalizmas yra nestabilus iš prigimties. Kartais verslininkai pasiduoda bandos jausmui ir per daug priinvestuoja į kokią nors neperspektyvią sritį. Kai visi atsitokėja, darbuotojams tenka persikvalifikuoti, o įmonėms reorganizuotis, bankrutuoti ir susikurti iš naujo, ir kol tas nesibaigia, būna priverstinis nedarbas ir krizė. "Austriškame" šios versijos variante verslininkus suklaidina centrinis bankas.

2. Krizes sukelia suminės paklausos sumažėjimas. Kadangi atlyginimai ir kainos linkę keistis lėtai, sumažėjus suminei paklausai verslininkai sumažina gamybos apimtis, o tai reiškia, kad dalis žmonių netenka darbo. Kol kainos ir atlyginimai nesumažėja ir rinkos nesusibalansuoja, būna nedarbas ir krizė.

Teoriškai suminė paklausa gali sumažėti ir jei pvz. ženkli žmonių dalis staiga dvasiškai patobulėtų ir suprastų, kad materialūs daiktai negali suteikti laimės. Bet du populiariausi požiūriai, kodėl suminė paklausa sumažėja realiame gyvenime, yra keinsistinis ir monetaristinis.

Keinsistai teigia, kad pradinis suminės paklausos sumažėjimas kyla dėl 1 punkte nurodytų priežasčių (dalis žmonių netenka darbo, taigi mažiau vartoja), bet dėl jo krizė apima ne tik tas sritis, į kurias buvo per daug priinvestuota, bet ir visą ekonomiką.

Monetaristai mano, kad net jei šie keinsistų teiginiai teoriškai teisingi, didžiausi suminės paklausos šokai ir atitinkamai didžiausios krizės kyla dėl netikėtų pinigų kiekio pokyčių. Jei pinigų kiekis auga lėčiau arba mažėja greičiau nei tikisi rinkos (o taip gali įvykti tiek dėl pinigų pasiūlos sumažėjimo, tiek dėl paklausos padidėjimo), kainos ir atlyginimai nespėja atitinkamai sumažėti, ir prasideda nedarbas ir krizė.

5 komentarai:

  1. Be abejo, tavo blogas - ką nori, tą rašai... bet kokia prasmė kartoti iš esmės tą patį, taip ir neatsakant į jau pateiktus kontrargumentus komentaruose čia?

    "Must we always remain agnostic about the causes of booms and busts?"

    Economic Depressions: Their Cause and Cure

    Giedrius taip pat rašė apie tai savo bloge (tik pamiršo pasigirti): Ar galima didinant pinigų kiekį išvengti krizių?

    Būtų džiugu kada sulaukti atsakymo į argumentaciją, o ne tik epitetų, beje labai panašu, kad nepagrįstų, "austrų" atžvilgiu.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tai kad pas mus ne visi "austrai". Be to, daug kas buvo tik komentaruose, o ne blogo postuose. Aš pats žymiai mieliau rašyčiau apie G.Bekerio ir R.Hansono stiliaus mikroekonomiką, bet Google Analytics mums rodo, kad skaitytojams įdomiausia makroekonomika ir investavimas. Vienu žodžiu laukite tęsinio.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šališkas Stebėtojas2009 m. rugsėjo 18 d. 11:37

    Perskaičiau ir tą Rothbardo straipsnį. Jis visgi 1969 metų. Nuo to laiko monetarinė ekonomika nestovėjo vietoje. Konkrečiai, atsitiko tokie dalykai:
    1. Atsirado racionalių lūkesčių teorija.
    2. Sukaupta gerokai daugiau empirinių duomenų. Nors M.Friedmano ir A.Švarc straipsnis parašytas 1963.
    3. Sugalvota į ateitį orientuota monetarinės politikos koncepcija.
    4. Duomenimis buvo pagrįsta efektyvių rinkų hipotezė.
    Visi keturi punktai "austrų" nenaudai.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Šališkas Stebėtojas: "Atsirado racionalių lūkesčių teorija"

    Trumpai ir, tikiuosi, konstruktyviai apie racionaliuosius lūkesčius. Jie daugiausiai paremti ir žvelgia į monetarinius fenomenus, t.y. mes lauksime tokios infliacijos ir, jei ji bus paremta taisyklėmis, viskas bus sustainable; jei discreti, gali būti problemų (rules vs discretion). Taigi bent R. Lucas ir R. Barro siekiamybė buvo/yra rules paremta monetarinė politika.

    Bet racionalieji lūkesčiai stipriai ignoruoja realius fenomenus. Vienas iš jų yra Savings/ Investment disequilibrium. Tikėtina, kad pinigai (kas tikėkite, kad tik trumpuoju (aka Wicksell) ar ilguoju periodu (aka Austrians))nėra neutralūs. Čia jau ir atsiranda visų NBVP+X problema: jei mes didinsime NBVP, bus plečiama monetarinė bazė: žmonės periode T0 bus suformavę Ex Ante Desired taupymą; kadangi mes išleisime naujus pinigus, taigi Ex Post Investment (periodas T1) arba viršys Ex Ante Desired Savings, arba bus mažesnis už jas. Bet kokiu, atsiranda Saving/Investment Disequilibrium. Pirmuoju atveju (investavimas viršyja taupymą) bus plečiamas kapitalas, bet tuomet, kai susilygins Savings=Investment, pasirodys, kad nėra Fund'ų pabaigti to kapitalo plėtimui. Priklausomai nuo Disequilibrium masto įvyks atitinkama Output korekcija (paliekant nuošaly bet kokius politinius-ekonominius kišimusis). Antruoju atveju (Desired Savings>Actual Investment) įvyks kapitalo fondo naikinimas: nors trumpuoju laikotarpiu tai didins Consumption, bet ilguoju, dėka to sumažėjusio kapitalo fondo) įvyks Output Contractionary korekcija (vėlgi paliekant visus politinius-ekonominius kišimusis nuošaly). Taigi Monetariniai Racionalieji lūkesčiai turi spragų Savings/Investment Disequilibrium kontekste.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Dariau, aš sutinku, kad jeigu kainos ir atlyginimai linkę keistis lėtai, tai racionalūs lūkesčiai nepanaikina visų disequilibrium problemų. Aš tik norėjau pasakyti, kad Rothbardas Andriaus nurodytame straipsnyje kalbėdamas apie pinigų kiekio pokyčius neišskiria nuolatinio ir laikino bei laukiamo ir netikėto pokyčių.

    AtsakytiPanaikinti