Apie paskatų suderinamumą

D.Friedmanas vienoje paskaitoje pasakojo tokį anekdotą - galvosūkį.
Du beduinai jojo ant kupranugarių per dykumą. Kai tolumoje jau buvo matyti oazė, vienas beduinas pradėjo skųstis, kad jo kupranugaris labai lėtas. Kitas atsakė, kad gal tai ir tiesa, bet jo kupranugaris dar lėtesnis. Beduinai susiginčijo ir galiausiai susilažino, kad tas, kurio kupranugaris pirmas pasieks oazę, turės sumokėti lėtesnio kupranugario savininkui auksinį dinarą. Po kiek laiko abu beduinai sėdėjo kaitrioje saulėje ant stovinčių kupranugarių, tolumoje matydami oazę. Laimei, pro šalį ėjo senas išmintingas žmogus. Jis išklausė beduinų bėdą, pasakė jiems du žodžius, ir netrukus abu kupranugariai visu greičiu nurūko link oazės. Ką pasakė išminčius? Atsakymas pirmame komentare.