2009 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Mitas apie racionalų rinkėją

Svarbiausia ekonomisto B.Kaplano iš GMU knyga yra The Myth of the Rational Voter. Kaplano esminė mintis yra kad rinkėjai nėra racionalūs, ir jiems būdingi keturi konkretūs neracionalumai. Racionalūs rinkėjai taip pat galėtų išrinkti visokius keistus politikus, nes tikimybė, kad konkretaus rinkėjo balsas turės įtakos rinkimų rezultatams, yra labai maža, todėl rinkėjams neapsimoka gaišti laiko gilinantis į kandidatų programas, ir apskritai į tai politiką. Be to, palyginus siauros interesų grupės (pvz. runkelių augintojai) labiau suinteresuotos konkrečiu rezultatu, todėl rinkėjams nepastebint jos gali nesunkiai prastumti sau palankius įstatymus.

Bet tyrimų rezultatai rodo, kad rinkėjai visgi pagal išgales gilinasi į politiką, ir netgi stengiasi balsuoti ne savanaudiškai, o taip, kaip būtų geriau visiems. Interesų grupėms taip pat pasiseka tik tada, kai jos bando prastūminėti įstatymus, kuriems pritaria dauguma rinkėjų. Visa bėda, kad rinkėjams trukdo keturi kvaili nusistatymai (biases):

1. Ksenofobija. Ji yra įgimta dėl evoliucinių priežasčių, ir pasireiškia visų pirma tuo, kad užsienio politikos ir imigracijos politikos srityse rinkėjai linkę "ginti savo šalies interesus", nors dažniausiai taip tik pakenkia savo šaliai.
2. Make-work bias - rinkėjai vertina darbo vietas, o ne darbo rezultatą. Apie tai rašė dar Bastiat savo esė apie sudaužytą langą. Iš pirmo žvilgsnio, jei išdaužiamas langas, tai langų gamintojai/taisytojai gauna darbo ir pinigų, taigi lyg ir visiems geriau. Bet kiekvienas sveiko proto žmogus supranta, kad iš tikrųjų langų daužymas yra blogai. Tačiau kai kalbama apie politiką, dauguma rinkėjų to dažnai nebesupranta.
3. Nusistatymas prieš rinkas. Čia galbūt irgi yra evoliucinių priežasčių, bet labiau paslėptų. Rinkėjams lengviau patikėti, kad geras vadas/ūkininkas/valstybininkas "padarys tvarką", bet sunkiai sekasi suvokti, kaip dėl žmonių godumo ir niekam nenurodinėjant tvarka atsiranda savaime.
4. Pesimizmas. Nemažai žmonių mano, kad gyvenimas dabar yra ne ką geresnis, o daug kuo ir blogesnis nei prieš 25 / 50 / 100 metų, o taip pat kad gyvenimas blogėja.

Kodėl žmonės galvoja tiek daug tokių kvailų dalykų? Ogi todėl, kad jie racionaliai iracionalūs. Jie jaučia potraukį galvoti iracionaliai, ir nėra atsvaros, kuri juos grąžintų į realybę, nes vieno rinkėjo balsas nieko nelemia. Tuo požiūriu kvaili įsitikinimai yra idėjinė tarša - kiekvienas žmogus teršia palyginus nedaug, bet rezultatas yra tirštas idėjų smogas.

19 komentarų:

  1. Geriausia kaip pensininkai balsuoja nes vienas ar kitas politikas gražiai per tv atrodo.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jeigu darysim prielaidą, kad gražiai ir negražiai per tv atrodantys politikai vienodai geri (blogi), tai balsuoti už gražiai atrodančius nieko baisaus, nes nusimanantys rinkėjai iš gražiai atrodančių politikų atsirinks geriausius, o likusių rinkėjų balsai pasiskirstys po vienodai. Bėda ta, kad rinkėjai sąmoningai renka politikus, kurie žada blogus dalykus, ir politikai norėdami būti išrinkti į tai reaguoja.

    AtsakytiPanaikinti
  3. O vat nesutiksiu, kad darbo vietinių darbo vietų gynimas- iracionalus. Taip, galbūt jis savanaudiškas- bet žmogus, pasiryžęs gyventi be 30-čia procentų pigesnio kinietiško importo ir su išsaugota darbo vieta (ty 100 procentų pajamų), elgiasi racionaliai. Be to, net jei ir konkrečios balsuotojo darbo vietos nepalies kinietiškų prekių importas, darbo rinkoje atsiradę papildomi bedarbiai vistiek gali kainuos dalį pajamų dėl pasikeitusios situacijos darbo rinkoje.

    Galimybės persikvalifikuoti, persiorientuoti ir t.t.- čia susiduriame su (taip, ne itin racionaliu) endowment effect.

    Kalbant apie langų daužymą ir po to sekanti remontavimą: Harfordas yra minėjęs kažkokį tyrimą, kad nedarbystė žmones daro nelaimingais. Ir nedarbystės sukeltas laimės praradimas yra didesnis nei tokios pat pinigų sumos praradimo sukeltas laimės praradimas. Taigi, net beprasmiškas darbas sukelia gyvenimo prasmės iliuziją ir iš to sekančią laimę :-).

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimui:

    Jei kalbi apie žmogų, kurio darbo vieta yra išsaugojama importo draudimu, o ne apie tą, kuris verčiamas mokėti už tą patį daugiau, tai importo draudimo palaikymas iš jo pusės yra racionalus (aišku jei jam nekelia problemų amoralių veiksmų palaikymas).

    Jei kalbėti apie žmonių padarymą laimingais - iš kur žinoti ar vieno žmogaus patirta laimė dirbant beprasmį darbą, išsaugotą draudžiant importą, yra didesnė nei nelaimė, kurią patiria kitas žmogus kai jam grasinant fiziniu susidorojimu yra draudžiama pirkti pigesnes prekes iš užsienio?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Na, darbo vietų išsaugojimą galima savaime paskelbti geru ir moraliu tikslu. Logika paprasta (nors nebūtinai teisinga): daugiau darbo vietų -> didesnis užmokestis už darbą (dėl didesnės darbo paklausos) -> daugiau pinigų/gėrio/gėrybių.

    Priėjimas iš kitos pusės- nedarbas yra blogis, kurį reikia minimizuoti. Tai teiginys, su kuriuo sunku ginčytis, nebent tik klaustume, ar tam tinka visos priemonės, ir kur yra riba, kurios peržengti nevalia :-).

    Kalbant apie "suminės laimės maksimizavimą": taigi, kaip jau žinome, nedarbas žmones daro labai nelaimingais. Tuo tarpu vargu ar jau taip daug žmonių labai stipriai graužiasi dėl to, kad negali iš kažkur kažko atvežti, nes tą draudžia įstatymas.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Dar A.Smitas rašė, iš kur atsiranda tautų turtai. Su darbo vietų saugojimu tai nesusiję, tiksliau priklausomybė atvirkščia.

    AtsakytiPanaikinti
  7. A. Smith'ą skaito ir supranta, deja, ne visi. Bet visi supranta argumentą "nenoriu prarast darbo". Taip pat daug kas supranta, kad jei 3 tavo kaimynai- bedarbiai, algų padidinimo tikėtis neverta.

    Čia kaip su tuo "predictably irrational"- kadangi balsuojama retai, visi nepatyrę, ir daro tam tikras besikartojančias klaidas.

    Ar priklausomybė atvirkščia- nesu tikras, tuomet išeitų, kad Zimbabvės politika, sunaikinusi didžiąją dalį šalies darbo vietų buvo sėkminga (ir tikra- juk visi milijonieriai?). Bet prisimenu teiginį, kad naudingiausia turėti fiksuotą resursą. Tai išeitų, jei darbo, ar grynam pavidale (darbininkai), ar negrynam pavidale (daug darbo reikalaujančios prekės) neleisime įvežti, ateis visuotinė laimė.

    Jei rasi loginę klaidą šiuose išmąstymuose, ir sugebėsi paaiškinti ją 3-m sakiniais taip, kad suprastų kiekvienas runkelis- galėsi iš spintelės pasiimt pyragėlį.

    AtsakytiPanaikinti
  8. "Na, darbo vietų išsaugojimą galima savaime paskelbti geru ir moraliu tikslu."

    Paskelbti moraliu galima bet ką - pvz. žydų iššaudymą, bet nuo paskelbimo tokie veiksmai moralūs nepasidaro, ir tą, bent jau intuityviai, supranta kiekvienas.

    "taigi, kaip jau žinome, nedarbas žmones daro labai nelaimingais. Tuo tarpu vargu ar jau taip daug žmonių labai stipriai graužiasi dėl to, kad negali iš kažkur kažko atvežti, nes tą draudžia įstatymas."

    Skirtingų žmonių jausmų, o tuo labiau skirtingų jausmų stiprumo, nei išmatuoti, nei palyginti neįmanoma, todėl diskusija šiuo klausimu beprasmė.

    AtsakytiPanaikinti
  9. 2 Anonimiškas:
    "Nenoriu prarasti savo darbo, o visi kiti tegu slepiasi po pernykščiais" atrodo gana logiškas argumentas, bet yra duomenų (ir Kaplanas juos pateikia), kad žmonės balsuoja gana altruistiškai, t.y. bando pasirinkti tai, kas geriau visiems. Pagrindinė problema - kad nesupranta, kas yra geriau.

    Kad balsuoja retai, nėra didelė problema. Gyvenime yra daugybė dalykų, kuriuos žmonės daro retai, bet vis tiek elgiasi santykinai racionaliai, nes nuo savo sprendimo nukentės tik jie patys, o ne visi šalies gyventojai po nedaug. Čia klasikinis tragedy of the commons atvejis.

    Apie Zimbabvę - prašom nesikabinėti prie žodžių. Atvirkščias dalykas darbo vietų saugojimui gali būti ir laisva rinka, o ne kas nors destruktyvaus. Apie norą su valstybės pagalba susikurti "fiksuotą resursą" jau man atrodo atsakiau - jis nėra didžioji problema.

    AtsakytiPanaikinti
  10. 2 Giedrius:
    Na, jeigu dažnai politikoje pasitaikančiam protekcionizmo ir darbo vietų saugojimo idėjai tegalite priešpastatyti "holokaustas irgi blogai", tai kvepia ne idėjų tarša, o idėjų bankrotu.
    2 Šališkas:
    "yra duomenų (ir Kaplanas juos pateikia), kad žmonės balsuoja gana altruistiškai, t.y. bando pasirinkti tai, kas geriau visiems." Įtariu, kad čia- nevisa tiesa. Altruizmas, įtariu, kaip kokia gravitacija ar ar magnetinis laukas, yra atvirkščiai proporcingas atstumo kvadratui. Be to, politikus renka žmonės, gyvenantys tam tikroje teritorijoje, ir todėl natūralu, kad didžioji dalis altruizmo resursų tenka tai pačiai teritorijai :-).

    AtsakytiPanaikinti
  11. O dabar- apie esmę. Populiarų mitą, kad reikia nedelsiant apsitverti prekybiniais tam kad darbo vietos būtų išsaugotos, galima paneigti dviem būdais:
    A. Įrodyti, kad bedarbystė yra gerai.
    B. Įrodyti, kad protekcionizmas neišsaugo darbo vietų.
    O dabar- sunkiausia dalis kovoje su neracionaliu balsavimu: įrodymas turi būti pakankamai trumpas, kad tilptų ant plakatų ir marškinėlių, ir pakankamai paprastas, kad jį suprastų 51% runkelių.

    AtsakytiPanaikinti
  12. 2 anonimiškas:
    1. Gal visgi laikas tau būtų susigalvoti pseudonimą. Aš tik 95% tikras dėl tavo tapatybės, o tai nemalonu, nes gal čia koks mūsų gerbiamas žmogus rašo (nors nenoriu pasakyti, kad tavęs negerbiu :-)
    2. Apsitverti kuo? ;-)
    3. Ne visai suprantu, ar tu pritari nuomonei A, ar B, ar populiariam mitui. B yra vienas iš tų nedaugelio dalykų, dėl kurio sutaria dauguma visų ideologinių pakraipų ekonomistų. Taip pat sutaria ir dėl to, kad jo įrodymas deja neintuityvus. Vieni iš geresnių (ant marškinėlių netelpantys):
    - kaip jau minėjau, Bastiat apie sudaužytą langą. Yra geras A.Degučio vertimas į lietuvių kalbą.
    - D.Friedmanas yra rašęs, kad nėra skirtumo ar turi stebuklingą įtaisą, kuris iš grūdų daro automobilius, ar siunti į Japoniją grūdus ir atgal parplaukia automobiliai. Landsburgas Armchair Economist jį man atrodo irgi cituoja.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Šiek tiek strawman, holokaustą protekcionizmui aš nepriešpastačiau, o juo pasinaudojau iliustruodamas tavo minties, kad amoralūs veiksmai gali pasidaryti moralūs, jei tik kas nors deklaruoja juos esant moraliais, absurdiškumą.

    Beje holokaustas nuo protekcionizmo savo esme ne taip ir toli. Pirmojo šalininkai grasina nušauti tave jei tu žydas, antrojo šalininkai grasina nušauti tave jei perki tau reikalingus daiktus ne iš jų.

    O jei jau kalbėti apie darbo vietų naudą žmonėms, tai jos naudingos tik tiek, kiek jose dirbantys sukuria daiktų ar/ir paslaugų, kurių kainą sutinka sumokėti kiti žmonės laisva valia. Jokios man naudos iš darbo vietos, kurioje dirbantis žmogus vieną dieną iškasa duobę, kitą dieną ją užkasa, ir grasindamas ginklu atima iš manęs savo nuožiūra tiek pinigų, kiek jam atrodo yra pakankama, kad susimokėti sau atlyginimą (tai, kad realiame pasaulyje šiame procese visą juodą darbą atlieka valdžia, esmės nekeičia).

    AtsakytiPanaikinti
  14. Gerai, nuo šiol būsiu Kibiras :-).

    2 Šališkas: "reikia nedelsiant apsitverti prekybiniais BARJERAIS tam kad darbo vietos būtų išsaugotos".

    "Ne visai suprantu, ar tu pritari nuomonei A, ar B, ar populiariam mitui."- šioje diskusijoje paprastumo dėlei galima laikyti, kad aš tarkim sėdžiu ant tvoros :-).

    "Jokios man naudos iš darbo vietos, kurioje dirbantis žmogus vieną dieną iškasa duobę, kitą dieną ją užkasa, ir grasindamas ginklu atima iš manęs savo nuožiūra tiek pinigų, kiek jam atrodo yra pakankama, kad susimokėti sau atlyginimą" Tarkim, kad tu- irgi duobkasys, ir tarkim, kad šalyje yra 2,5mln duobkasių pasiūla ir 2mln duobkasių paklausa. Be to, tarkim, kad duobkasys- fiksuotas resursas (pvz dėl griežtos imigracijos politikos ar neįveikiamų persikvalifikavimo barjeru ar whatever). Kažkodėl man atrodo, kad jei tiems 500,000 tūkstančių duobkasių reikės atkasinėti ir užkasinėti duobes, visai gali būti, kad likusių 2 milijonų duobkasių algos gali pakilti ir daugiau, nei 25%.

    AtsakytiPanaikinti
  15. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  16. Tavo atveju visa likusi populiacija dėl grasinimo susidorojimu bus subašliavusi už 500k duobkasių šūdo malimą bei mokės likusiems 2mln duobkasių už duobių kasimą >25% daugiau nei nereguliuojamoje rinkoje. Kame čia gėris?

    Šiaip jei jau ignoruoti protekcionistų atsineštą "gun in the room", jų politikos idiotiškumą labai smagiai iliustravo Bastiat'as "Žvakdarių peticijoje".

    AtsakytiPanaikinti
  17. 2 Giedrius:
    Jo, žvakdarių peticija gera. Bet va koks reikalas: jei iš ties būtų kvaila uždaryti langus tam, kad neįleistume saulės šviesos, būtų kvaila atidaryti langus žiemą, kad visa šiluma išeitų lauk. Pagal analogiją- savo darbą parduodančiam žmogui (o tokių dauguma) yra naudinga yra turėti laisvą prekybą su šalimis, kur darbas yra brangesnis, ir nenaudinga, kur pigesnis. Nes laisvai prekiauti su skurdesnėmis šalimis- tai tas pats, kaip į savo butą prileisti utėlėtų bomžų :-).

    Paneigsit?

    Bėje, anot Harfordo, pramoninę revoliuciją, mechanizaciją ir industrializaciją sukėlė britiško darbo brangumas. Galima būtų teigti, kad šiais laikais "vakaruose" bendrą visuomenės kuriamą produktą didinti robotizacijos pagalba visų pirma trukdo pigių žmogiškų robotų armija visokiose Kinijose.

    AtsakytiPanaikinti
  18. "D.Friedmanas yra rašęs, kad nėra skirtumo ar turi stebuklingą įtaisą, kuris iš grūdų daro automobilius, ar siunti į Japoniją grūdus ir atgal parplaukia automobiliai."
    O ką daryt su Kinija, jei ji siunčia prekes, mažai ką perka, ir sukelia milžinišką prekybos disbalansą? Ar tiesiog džiaugtis, kad turim stebuklingą mašiną, kuri iš esmės nieko nekainuojančią pinigų emisiją paverčia prekėmis?

    AtsakytiPanaikinti
  19. 2 Kibiras:
    Aš maniau jau seniai įrodyta, kad žmogų laimingą daro ne pinigai, o už juos įsigytos prekės ;-)

    O jeigu rimtai, tai man atrodo tu lauki, kol kas nors užsimins apie santykinį pranašumą. Net jei ir cukranendrių auginime ir blogų rašyme A turi absoliutų pranašumą prieš B, tai vis tiek santykinį pranašumą vienoje srityje turės A, o kitoje B, ir prekiauti vis tiek apsimokės. O P.Krugmanas Nobelio premiją gavo iš dalies už tai, kad rado ir daugiau variantų, kaip prekyba gali būti naudinga.

    AtsakytiPanaikinti