Daugelis žmonių galvoja, kad mokesčio pavadinimas atspindi mokesčio tikrąjį mokėtoją. Žiūrint pagal pavadinimą, pelno mokesčio našta tenka pelningoms įmonėms, gyventojų pajamų mokestis žalingas gyventojams, alkoholio akcizus apmoka girtuokliai. Bet panagrinėjus giliau, pamatysime, kad pavadinimas gali ir suklaidinti, nes socialinį mokestį mokėdavo ir konservatoriai, o mokestį už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise sumoka ir visai pasitikėjimo nekeliantys subjektai.
Dar giliau pažvelgus, pamatysime, kad mokesčio sumokėjimas į biudžetą ir mokesčio našta yra labai skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, Mažeikių nafta perveda į biudžetą daug degalų akcizų, bet šių akcizų našta labiau tenka automobilių vairuotojams. Panašiai yra ir su pelno mokesčiu - pelningos įmonės perveda pelno mokestį į valstybės biudžetą, bet šio mokesčio našta tenka tų įmonių klientams ir darbuotojams. Kodėl taip atsitinka? Kapitalistai turi du pasirinkimus - investuoti pinigus Lietuvoje arba užsienyje. Ir jie investuoja pinigų Lietuvoje tik tiek, kiek gali išvengti pelno mokesčio naštos, o likę pinigai pabėga į užsienį. Yra net du būdai, kaip įmonės išvengia pelno mokesčio naštos Lietuvoje - visų pirma dėl pelno mokesčio naštos Lietuvoje galima mokėti mažesnius atlyginimus darbuotojams. Taip pat įmonės padidina pardavimo kainas Lietuvoje, kad pelno mokesčio našta būtų perkeliama klientams.
Yra dvi išimtys, kai pelno mokesčio našta tenka ne paprastiems žmonėms, bet kapitalistams. Kai kurių smulkiųjų verslininkų know-how apsiriboja tik Lietuvos rinka, ir jie kad ir dėl kalbos barjerų nesugebėtų įdarbinti savo kapitalo užsienyje, todėl srityse, kuriuose dominuoja tokie smulkūs verslininkai, pelno mokesčio našta tenka tokiems verslininkams. Taip pat pelno mokesčio našta laikinai tenka visoms įmonėms tuo metu, kai pelno mokestis netikėtai padidinamas (juk jau investuotas kapitalas lengvai iš Lietuvos pabėgti negali - gal kokį kioską ir galima išvežti į užsienį, bet mažiau judrūs pastatai nuo mokesčių naštos bėga tik lėto nusidėvijimo būdu).
Išvada - ilgalaikėje perspektyvoje mažesnis pelno mokestis padidina proletariato pragyvenimo lygį. Praktinis pavyzdys - Estija.
Pranešimai
Japanese borrowings and reborrowings
Prieš 4 valandas
Hm, o man atrodo, kad proletariato gyvenimo (ne pragyvenimo - tai piešingi dalykai) pakėlė ne pelno mokesčio mažumas (bent apie 2005 metus mokestis LT buvo 15 proc. EE - 25), o tai,kad kasmet trišalė sutartis nutardavo - koks šiemet bus vidutinis atlyginimas.
AtsakytiPanaikintiEstijoje tik atrodo, kad pelno mokestis 25 proc. Is tikro jo moketi nereikia, nebent imone moka dividendus.
AtsakytiPanaikintiTrisales sutartys dideles itakos neturi.
Visada galvojau kad ilgalaike perspektyva 40-50, na 30 metu, bet ne maziau, kazin ar Estija tinkamas pavyzdys. Ten yra kitokiu, svaresniu faktoriu lemenciu geresni proletariato gyvenima.
AtsakytiPanaikintiPenkių metų pilnai užtenka, kad pasijustų, kaip mažesnis pelno mokestis pritraukia daugiau kapitalo ir tuo būdu padidina atlyginimus ir sumažina kainas.
AtsakytiPanaikinti