2010 m. sausio 30 d., šeštadienis

Limuzino vairuotojo išmintis

Pora minčių iš paskutinio Econtalk'o su M.Mungeriu (kuris klipe vairuoja Hayeko ir Keinso limuziną):
  • kai kas sako, kad pietinėje Kalifornijoje trūksta geriamo vandens, nes ten mažai lyja. Bet Kalifornijoje netrūksta Mercedes ar Jaguar automobilių, nors jie taip pat ten iš dangaus nekrinta.
  • jei karvės, kuri baigia gyvenimą skerdykloje, gyvenimas vis tiek šio to vertas, tai vegetarai mažina bendrą gyvulių gerovę. Jeigu jiems rūpi gyvulių gerovė, užuot nevalgius mėsos jiems labiau vertėtų propaguoti gerą elgesį su gyvūnais (iki juos paskerdžiant). Čia sunku susilaikyti nepridūrus, kad geriausias patarimas vegetarams, kurie nekenčia augalų - leisti jiems supūti prekybos centrų lentynose.

2010 m. sausio 29 d., penktadienis

Lietuvos ekonomika 2010 m. - Statistikos departamentas paskelbė blogą žinią

Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos BVP 2009 m. ketvirtą ketvirtį beveik nepasikeitė (+0,1%), lyginant su trečiu 2009 m. ketvirčiu. Tai yra bloga žinia, nes trečiajį ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas sudarė net 6%. Nagrinėdami 2010 m. Lietuvos ekonomikos perspektyvas, numatėme du scenarijus - spartaus augimo ir stagnacijos. Trečiojo 2009 m. ketvirčio statistika mums žadėjo spartų atsigavimą, tuo tarpu naujausi stagnaciniai ketvirto ketvirčio duomenys mus nuvylė. Nepaisant blogų paskutinių naujienų, vis tiek manome, kad spartaus augimo scenarijus yra kiek labiau tikėtinas už stagnacinį, viena iš tokio tikėjimo priežasčių - mus džiugina ekonomikos atsigavimui palankus mažėjantis VILIBOR'as.

2010 m. sausio 28 d., ketvirtadienis

Kokainas, romas ir kulkos iš kavos pupelių

Nuotrupos iš Alan Beattie knygos "False Economy":
  • Ugandos ūkininkai, auginantys kavamedžius, neturi žalio supratimo, kam naudojamos kavos pupelės. Kai kurie iš jų mano, kad žalias kavos pupeles iš jų perka tam, kad po to jas parduotų Konge sukilėliams kaip kulkas.
  • Valstybiniai užsakymai labai inertiški - nuo 1731 kiekvienas Didžiosios Britanijos karinio laivyno jūreivis kaip dienos davinį gaudavo pintą romo - ši šauni tradicija išsilaikė net iki Bitlų laikų.
  • Nors Afrikoje tinkamos gamtinės sąlygos kokaino auginimui, tačiau tokia žemės ūkio veikla ten nevyksta, nes per didelis chaosas ir nėra infrastruktūros. Afrikiečiai užsiima tik pačia rizikingiausia veikla - Lotynų Amerikos kokaino persiuntimu į Europą.
  • Kinija pritraukia daugiau užsienio investicijų, nes Kinijoje aišku, kam konkrečiai reikia duoti kyšį, o Indijoje neaišku.
  • Dėl Europos Sąjungos žemės ūkio muitų ir subsidijų politikos vidutinė europiečių šeima per metus patiria apie tūkstančio eurų žalą.
  • 1846 metais konservatoriai Anglijoje panaikino muitus maisto produktams, tai Anglijai leido išvengti 1848 revoliucijos užkrato.

2010 m. sausio 27 d., trečiadienis

Kaip atrodo Lietuva žiūrint iš tolimosios Kopenhagos?

Perskaičiau Danske Research besivystančių rinkų apžvalgos skyrių apie Lietuvos ekonomiką:


  • Jie teigia, kad Lietuvos ekonomika pradės atsigauti tik antrame 2010 m. pusmetyje - jie matyt ir toliau netiki statistikos departamento BVP sezoniškumo tyrimais, kurie sako, kad ekonomika jau auga nuo trečiojo praeitų metų ketvirčio.
  • Lietuvoje nedarbo lygis tik 14%, nes pagreitėjo emigracijos procesai.
  • Artimiausioje ateityje valiutų krizės Lietuvoje nebus, nes einamosios sąskaitos deficitas palaipsniui artėja prie tvaraus lygio.
  • Pagrindinė rizika Lietuvai - didžiulis biudžeto deficitas, kuris kenkia privataus sektoriaus gebėjimui gauti paskolas ir sukelia abejones dėl euro įvedimo galimybės.
  • Danų analitikai nespėja atnaujinti duomenų apie Lietuvą - apžvalgoje įdėtas grafikas rodo, kad trijų mėnesių VILIBOR'as yra 7%, tuo tarpu apžvalgos išleidimo dieną VILIBOR'as jau buvo nukritęs iki 3%.

Vienu žodžiu, Lietuva nuo Kopenhagos labai toli, bet didžiausia ekonomikos rizika net iš ten aiškiai matosi.

2010 m. sausio 26 d., antradienis

Hayekas prieš Keinsą

Mano mėgstamas Econtalk podcastų vedėjas R.Roberts'as su kolegomis sukūrė nerealų repo klipą apie makroekonomiką. Tiesa, klipas trivializuoja XX a. antros pusės ekonomikos pasiekimus, bet apie tai kitą kartą.


Čia rasite tekstą ir daugiau info apie klipą.

Burbulas ar ne burbulas (Kinijoje)?

Mūsų mėgstamas ekonomistas S.Sumneris kurį laiką diskutavo su The Economist apie burbulus, bet pagaliau jie rado temą, dėl kurios sutaria. Ar Kinijoje šiuo metu yra burbulas? Atrodo ne:
1. Nekilnojamas turtas. Kinijoje vidutinio būsto kainos santykis su vidutinėmis metų pajamomis yra beveik 10, kai išsivysčiusiose šalyse jis tarp 4 ir 5. Bet būsto pirkėjai Kinijoje yra turtingi miestiečiai, o imant tik jų pajamų vidurkį, šis santykis tampa taip pat 4-5. Be to, Kinijos būsto pirkėjai mažai įsiskolinę: mažiausias pradinis įnašas yra 20%. Bankų portfeliuose paskolos nekilnojamo turto sektoriui taip pat sudaro nedidelę dalį.
2. Investicijos. Kinijoje investicijos sudaro 47% BVP, o išsivysčiusiose šalyse - apie 20%. Bet Kinijos jau turimas kapitalas vienam gyventojui tesiekia 5% JAV ar Japonijos lygio. Skaičiuojant asfaltuotus kelius, geležinkelius ar plieno gamybą vienam gyventojui, Kinija vis dar atsilieka nuo JAV XX a pradžioje, kai ten vyko infrastruktūros plėtra.
3. Bankai. Kinijoje bankų paskolų augimas prasidėjo tik 2009 metais, todėl, nors jis jau daug ką gąsdina, padėtis nė iš tolo nepanaši į JAV prieš porą metų. Bankai gali patirti nuostolių, bet bijoti didelių sukrėtimų kol kas nėra pagrindo.
4. Akcijų rinka. Akcijų rinkose po augimo neišvengiamai būna korekcija (jei būtų kitaip, visi greitai taptų neapsakomai turtingi). Kiniją geriausia lyginti su Japonija XX a. 7-ame dešimtmetyje arba Pietų Korėja ir Taivanu XX a. 9-ame dešimtmetyje. Visur po korekcijos akcijų rinkose augimas kurį laiką sulėtėjo nuo 7-9% iki 6%, bet greitai vėl atsistatė. Kai ekonomika greitai auga, akcijų kainų svyravimai nebaisūs.

Raibumynai

Krikščioniškai išperėti velnio virbalais valdžioje barškina

Ayn Rand populiarumas ir jos fanų charakterio savybės

Scott Sumner fan club

Džiaukitės, jeigų jūsų dešrelėse ("sosiskose") yra daug E175

Kokteilių instrukcija inžinieriams

Rusijos automobilių pramonės naujienos

2010 m. sausio 25 d., pirmadienis

Kredito krizė tęsiasi: bankininkai užsitraukė liaudies rūstybę

Obama


Dėl krizės daug kas kaltina bankininkus. Iki šiol Obama buvo užsiėmęs sveikatos apsaugos reforma, ir kova su bankininkais daugiausia vyko bandant riboti bankininkų premijas. Iš tiesų tokius bandymus išvengti finansinių krizių reguliuojant bankininkų atlyginimus reikėtų palyginti su automobilio variklio remontu per duslintuvą - tai gal ir smagus reginys liaudžiai, bet naudos nedaug.
Praėjusią savaitę Obama paskelbė apie naują rimtą bankų pažabojimo planą. Pagal jį bus ribojamas didžiausių bankų dydis, bus draudžiama spekuliuoti indėlininkų pinigais juos nukreipiant į bankams priklausančius rizikos fondus (hedge fondus ir private equity fondus). Taip pat bus bandoma riboti interesų konfliktą sudarančius atvejus, kai bankas klientams pardavinėja vertybinius popierius, į kuriuos buvo investavęs pats savo lėšas.
Kadangi tik paskelbus apie kovos su bankais planą pradėjo stipriai kristi akcijų kainos, akivaizdu, kad plano visi bijo. Tačiau naujasis planas nepanaikins finansinių krizių. Tiesiog Amerikoje blogų paskolų išdavimo "verslą" perima valstybė - subsidijuojamas būsto paskolas JAV biurokratai išdavinėja tik su trijų su puse procento pradine įmoka už būstą.
Daugiau apie kredito krizę: Graikijos bankroto rizika.

Kur stoti?

Taip vadinasi dvidešimt trečias "The Big Questions" skyrius. Trumpas Landsburgo atsakymas yra "į matematiką". Žmogui, perskaičiusiam jo knygą iki dvidešimt trečio skyriaus, ir dar niekur nestudijuojančiam, tai tikriausiai geras patarimas. Vėl sunku susilaikyti nepacitavus:

Skaitymas, kaip narkotikai, seksas, krepšinis ir deginimasis, yra laisvalaikio užsiėmimas, ir universitetai neturėtų apsimetinėti, kad yra kitaip. Kaip ten bebūtų, pasiekti, kad studentai skaitytų knygas, yra mažiau kenksmingas iš dviejų tikslų, kuriais rūpinasi anglų kalbos ir literatūros katedros (pas mus be abejo reikėtų pakeisti į lietuvių). Kitas tikslas yra išmokyti studentus rašyti, ir būtent jis padaro daugiausia žalos. [...] Jei rašote miglotai, taip greičiausiai yra todėl, kad jūsų mintys miglotos. Prozą rašyti lengva, jei suprantate, ką norite pasakyti. [...] Per kelis dešimtmečius, kai rašau laikraščiams ir žurnalams, esu parašęs gerų ir blogų straipsnių. Beveik visi blogi straipsniai buvo blogi todėl, kad iki galo nesugebėjau "pagauti" argumento, kurį bandžiau išdėstyti, logikos. [...] Jei patinka skaityti, skaitykite. Tik nestokite į anglų filologiją.

2010 m. sausio 24 d., sekmadienis

Baltijos regionas - dukart Europos užkampis?

Gene Expression bloge Razib'as rašo, kad Baltijos šalys buvo ne tik vienos iš paskutiniųjų Europoje priėmusių krikščionybę, bet galbūt ir vienos iš paskutiniųjų vietų, kuriose pirmykštes bendruomenes pakeitė žemdirbyste besiverčiantys žmonės. Abiem atvejais naujovė į Europą atėjo iš Artimųjų Rytų.

Kodėl mes tokie izoliuoti? Ko gero atsakymas šiuo metu už lango.

Kuo tiki tikintieji?

Taip vadinasi šeštas S.Landsburgo knygos "The Big Questions" skyrius. Landsburgo dažnai neįmanoma atpasakoti, jį reikia cituoti, nors išversti nelengva:

Kiekvieną rytą mano draugas Miša, kaip ir kiti žydai ortodoksai, baigia savo maldas pareikšdamas: "aš šventai tikiu Mesijo atėjimu ir, nors jis delsia, vistiek kasdien laukiu jo atėjimo". Aš pats šventai tikiu, kad kvadratinė šaknis iš dviejų yra iracionalus skaičius, bet niekada nejaučiau poreikio to pranešti visai visatai. Dėl to aš įtariu, kad Miša meluoja. [...] jei patykosite manęs gatvėje, galite išgirsti mane murmant: "aš tikiu, kad galiu numesti porą kilogramų" arba "aš tikiu, kad jai patinku". Bet niekada neišgirsite "aš tikiu, kad du plius trys yra penki". Aš žinau, kad du plius trys yra penki. Dėl to aš nejaučiu poreikio sau tą priminti.

2010 m. sausio 23 d., šeštadienis

Ar kuo sekso daugiau, tuo jis saugesnis?

S.Landsburgas apie tai, kad kuo sekso daugiau, tuo jis saugesnis, rašė prieš beveik 14 metų, todėl šis post'as gali atrodyti kaip itin apgailėtinas bandymas pasididinti populiarumą šimtąjį kartą pasakojant tą patį nešvankų anekdotą. Bet surizikuosiu, nes visų pirma, per krizę ir pigus populiarumas šio to vertas, o visų antra, S.Landsburgas pats šia tema vis rašo ir kalba, įskaitant šį klipą ir 12-ą knygos The Big Questions skyrių.

Landsburgo argumento esmė - kad seksas su užsikrėtusiu partneriu yra neigiama externality, t.y. užsikrėtę žmonės per dažnai (vertinant naudą ir žalą visai visuomenei) užsiima seksu, nes didžiąją dalį kaštų patiria ne jie patys, o jų partneriai. Analogiškai, seksas su neužsikrėtusiu partneriu yra teigiama externality, todėl neužsikrėtę žmonės per retai (vėlgi - vertinant naudą ne jiems patiems, bet visuomenei) užsiima seksu, o tiksliau - turi per mažai sekso partnerių.

Kokia gi nauda visuomenei, jei seksualiai mažai aktyvus neužsikrėtęs žmogus (pavadinkime jį Adomu) susiranda papildomą sekso partnerį(-ę) (pavadinkime ją Ieva)? Visų pirma, tai naudinga Ievai, kuri kitu atveju galbūt būtų susiradusi kokio nors bjauraus viruso nešiotoją. Bet visuomenei dar svarbiau, kad jei Ieva jau užsikrėtusi, ji galbūt užkrės Adomą, ir Adomas mirs, o kartu mirs ir virusas. Jeigu vietoj Adomo Ieva susirastų seksualiai aktyvesnį partnerį, jis gali paskleisti virusą žymiai plačiau.

S.Landsburgas, parašęs minėtą straipsnį, o paskui ir knygą tokiu pat pavadinimu, sulaukė nemažai kritikos. Vieni kritikai nesuprato jo (tiksliau - M.Kremerio, kuriuo Landsburgas remiasi) matematikos, o kiti teigė, kad Landsburgas nepagrįstai ignoruoja kitus faktorius, dėl kurių seksualiai mažai aktyvių žmonių atsiradimas atsitiktinių santykių rinkoje yra neigiama externality. Bet to kol kas neaptarinėsime, nes tiek daug tokio pigaus populiarumo mums dar nereikia.

Apie tikėjimo instinktą

Nicholas Wade neseniai parašė knygą The Faith Instinct, apie kurią čia kalbasi su Razib'u Khan'u. Beje Razib'as yra puikus pašnekovas, turintis stulbinančio galingumo mąstymo aparatą ir aiškiai dėstantis mintis.

N.Wade'as sako, kad tokio visuotinio reiškinio kaip religija negalima paaiškinti vien žmogaus netobulumais, tokiais kaip gebėjimas visur pastebėti "suinteresuotus asmenis". Religingumas žmonėms daug kainuoja  (o neturtingiems žmonių protėviams santykinai kainuodavo dar daugiau), todėl N.Wade'o nuomone jis galėjo išlikti evoliucijos metu tik kaip teikianti naudos adaptacija. Kitaip sakant, žmonės turi "tikėjimo instinktą", kuris pasireiškia tuo, kad iki tam tikro amžiaus (paauglystės) žmogus turi gebėjimą perimti savo aplinkinių religiją, panašiai kaip žmonės turi įgimtą gebėjimą išmokti kalbėti.

Kokia gi tikėjimo instinkto nauda? Norint į tai atsakyti, N.Wade'as siūlo pažiūrėti į panašiausiomis į pirmykštes sąlygomis gyvenančius žmones, kurie ilgą laiką neturėjo kontaktų su likusiu pasauliu. N.Wade'o nuomone tai Australijos aborigenai ir Andamanų salų čiabuviai, kurie buvo izoliuoti geografiškai, bei Afrikos bušmenai, kuriems išlaikyti izoliaciją padėjo užnuodytų strėlių paslaptis. Visų jų religiniai ritualai panašūs: įvairūs grupiniai šokiai aplink laužą ir pan, trunkantys iki keleto parų, kurių dalyviai patiria transo būseną ir betarpiškai bendrauja su dievybėmis. Tokie ritualai yra savotiškas "team building'as", o jo nauda pirmykštėmis nuolatinio karo su kitomis gentimis sąlygomis neabejotina.

Toliau N.Wade'as perfrazuojant jį patį pereina nuo Darvino prie Durkheimo, t.y. pasakoja apie tai, kaip pirmykštės religijos virto moderniomis ir kokia yra modernių religijų nauda. Su kai kuriais jo teiginiais galima nesutikti, bet kartą išgirdus labai sunku juos ignoruoti.

2010 m. sausio 21 d., ketvirtadienis

Geopolitinė prognozė - Rusija 2010m. (video)


Dienos citata: Charles Rowley apie Winston Churchill

"Churchill in my judgment surely was a statesman, a politician who held on throughout the Wilderness Years of the 1930s, when he was a much derided figure, viewed as a warmonger for focusing attention on the militarization of Hitler’s Germany; yet a great war-leader whose oratory and strategic skills united a battered nation as that nation and its empire, fought alone, until December 1941, for the preservation of Western civilization; a visionary who saw before all other politicians, the rising threat from the Soviet Empire; and a peacetime prime minister who, in 1951, burned the ration books and restored his country to free markets."



Charles Rowley
2010 sausis

2010 m. sausio 20 d., trečiadienis

Dienos citata: Scott Sumner apie biurokratų kovą su burbulais

When I examined the subprime fisaco I was really interested in the question of whether the pro-regulation people in DC missed the bubble, or whether they saw it, but were held back by Bush’s anti-regulation ideology. When I found out that Bush was about the only one in DC even trying to slow down the bubble, I took that empirical evidence as showing, “Yes, society does stupid things, but investors and regulators are part of that stupid society, so don’t expect bubble theories to produce any useful policy implications.”



Scott Sumner
2010 sausis

Chemija nėra keiksmažodis

Pagrindinę šio post'o mintį turėtų būti galima rasti chemijos ir gamtos pažinimo vadovėliuose bei "Achemos" svetainėje, bet tai manęs šį kartą nesustabdė. T.Malthus'o populiacijos teorija kartais minima kaip nevykusios ateities prognozės pavyzdys, bet iš tikrųjų jis neteisingai suprognozavo ne populiacijos augimą, o žmonių galimybes išsisukti iš sunkios padėties.

Augalų, įskaitant bulves, kviečius, ir kitokį maistą, augimui yra būtini azoto junginiai. Išnaudojus dirvoje esantį azotą, iš atmosferos jį įsisavinti labai sunku - tą moka tik tam tikros retos bakterijos, todėl jų gebėjimai riboja maisto, kurį galima užauginti, kiekį. Net panaudojus trąšoms visas organines atliekas ir maksimialiai efektyviai naudojant ankštinius augalus taip vadinamam "azoto fiksavimui", be sintetinių trąšų Žemėje galėtų prasimaitinti tik ~4 milijardus žmonių. Laimei, amoniako sintezė iš vandelinio ir azoto leidžia pigiai pagaminti pakankamai trąšų ir žymiai padidinti žemės derlingumą. Taigi keli milijardai žmonių už savo gyvybes turi būti dėkingi chemijai.

2010 m. sausio 19 d., antradienis

Kaip dabartinis pasaulis atrodytų mūsų protėviams

R.Hansonas čia rašo, kad palyginus dabartinį pasaulį su pirmykščių žmonių gyvenamąja aplinka, turėtų būti galima bandyti atspėti, kaip pirmykščiai instinktai/polinkiai pasireikš dabartiniame gyvenime. Taigi, dabartinis pasaulis išsiskiria tuo, kad:
  • aplink daug nepažįstamų žmonių, tarsi neseniai susijungus dviems gentims
  • aplink daug nežinomų reiškinių ir daiktų, tarsi ką tik permigravus į naują vietą su kitokiomis gamtinėmis sąlygomis
  • lengva gauti maisto, tarsi neseniai permigravus į kitų žmonių dar neatrastus medžioklės plotus, arba užėjus derlingam sezonui
Pirmykščiai žmonės tokiu atveju turėtų stengtis:
  • elgtis draugiškai ir padaryti gerą pirmą įspūdį, nes formuojasi naujos koalicijos
  • domėtis gandais ir nauja informacija, stengtis jos gauti ir pasirodyti prieš kitus, kad pats gali gauti svarbios informacijos
  • investuoti į turtą, kuris bus naudingas, kai sąlygos pablogės. Taip pat signalizuoti savo gebėjimus, ištikimybę ir įgyti gerą reputaciją.
Viskas šiuolaikiniame gyvenime panašiai ir vyksta. Didžiausia išimtis - sumažėjęs gimstamumas, nors gerais metais evoliuciškai naudinga gimdyti ir auginti vaikus. Gero evoliucinio paaiškinimo, kodėl gimstamumas mažėja, nėra.

Įtikinamiausi paaiškinimai sako, kad žmonės turi stiprų įgimtą polinkį signalizuoti aukštą padėtį kitų atžvilgiu bei užsiimti seksu, ir tik žymiai silpnesnį įgimtą tiesioginį polinkį turėti vaikų. Dėl to netikėtai praturėję žmonės labiau bando signalizuoti savo padėtį negu gimdyti vaikus, o vienas iš padėties signalizavimo būdų (ypač moterims) - auginti vaikus, turinčius brangiai kainuojančių savybių, t.y. labai išsilavinusius, išauklėtus ir t.t., o kitas - daryti karjerą, net jei mažiau laiko lieka vaikų gimdymui. Tai nusveria svarstykles į mažesnio gimstamumo pusę.

2010 m. sausio 18 d., pirmadienis

Kredito krizė tęsiasi - Graikijos valstybės obligacijų burbulas toliau sprogsta

Krizė Graikijoje toliau stiprėja. Penktadienį draudimas nuo Graikijos bankroto vieneriems metams kainavo beveik 400 bazinių punktų (4 procentus). Padarykime prielaidą, kad bankroto atveju Graikijos obligacijų vertė nukrenta dvigubai. Tada tokia draudimo kaina reiškia, kad rinkos nuomone yra net aštuonių procentų tikimybė, kad per artimiausius metus įvyks Graikijos bankrotas.

Kokios asociacijos kyla nagrinėjant situaciją Graikijoje? Pirma mintis - vyksta burbulo sprogimas. Panagrinėkime detaliau, koks tai yra burbulas. Visų pirma tai yra Graikijos valstybės obligacijų burbulas. Suklastoję statistiką, graikai pateko į Eurozoną (patekę į Eurozoną, jie ir toliau klastojo valstybės skolos statistiką). Narystė Eurozonoje labai tiko prie šalies - civilizuotos kultūros lopšio įvaizdžio, ir investuotojai užmerkė akis prieš faktą, kad valdžios sektorius Graikijoje yra per didelis, per daug slopinantis ekonomiką. Burbulo metu investuotojai taip pat neįvertino to, kad ekonomikos gelbėjimo reformų graikams imtis bus labai sunku, nes priėjusios prie lovio interesų grupės nenori daryti net mažiausių nuolaidų.

Kas bendro tarp tikėjimo burbulais ir tikėjimo piktosiomis dvasiomis

Žmonės iš prigimties yra linkę klausti "kam tai naudinga?", ir kas dar svarbiau - jie tai daro per dažnai. Evoliuciniu požiūriu tai visiškai racionalu. Pvz. išgirdus, kad krūmuose trakštelėjo šakelė, geriau klaidingai įtarti, kad ten tupi plėšrūnas ar priešai, ir dėl to sugaišti papildomą pusvalandį aplenkiant krūmus dideliu lanku, negu apsirikti į priešingą pusę. Dėl to kai peilis įpjauna pirštą, tas pats instinktas skatina tikėti, kad kalta peilį užvaldžiusi piktoji dvasia.

Kitas panašus žmonių polinkis - ieškoti savo aplinkoje dėsningumų ir pasikartojimų. Čia taip pat mes užprogamuoti verčiau pastebėti nesamus dėsningumus, nei praleisti ką nors svarbaus. Kraštutinis to pavyzdys yra scena iš filmo "Nuostabus protas", kai J.Nash'as žurnaluose ima pastebėti "slaptus priešo pranešimus", bet tokia pat klaida būdinga ne tik šizofrenikams. Todėl nenuostabu, kad pamačius kaip akcijų ar nekilnojamo turto kainos kyla, o paskui krinta, natūralu tuoj pat "pastebėti" burbulą.

2010 m. sausio 17 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai: rinkos keliai nežinomi

Pasaulyje pilna netikėlių, atvirai netikinčių rinkos dalyvių racionalumu ir rinkų efektyvumu, bet slapta vis tiek naudojančių portfelio sudarymo ir aktyvų vertės apskaičiavimo modelius, kurie veikia tik tol, kol galioja racionalumo ir efektyvumo prielaidos. Bet dar blogiau, kai dori tikratikiai ima abejoti, ar tuo arba anuo atveju rinka pasielgė racionaliai. Štai B.Kaplanas suabejojo, ar į Niksono laikų kainų reguliavimo įvedimą rinka pagrįstai sureagavo teigiamai. Galbūt tada kainų ir atlyginimų reguliavimas padėjo susilpninti profsąjungų monopolį. Galbūt svarbus buvo ženklas apie vyriausybės ryžtą imtis permainų. Jūs to dažnai nežinote, ir rinka irgi ne visada žino, bet rinka visada žino geriau už jus, nes jūs esate tik maža rinkos dalis. Sakau jums: net jei norisi abejoti, neabejokite.

2010 m. sausio 15 d., penktadienis

Dienos citata: Arnold Kling apie tipinį investuotoją

"Do ordinary investors understand risk? I tend to think not. I find that when people ask me for financial advice, they seem to expect me to be able to provide suggestions for ways in which returns can be high and certain. When I suggest an index fund, a person might ask, "How much interest does that earn?" When I infer that they want to earn a certain rate of interest, I suggest an inflation-indexed bond. When I explain that the return on that is less than 2 percent, adjusted for inflation, they think they are being cheated. Because very few people really understand risk, there tends to be a lot of potential profit to be made by taking advantage of people's desire for assets that appear safe, even if they are not."
Arnold Kling

2010 m. sausio 13 d., trečiadienis

Kredito krizė. Ar pasaulinė bankrotų banga pradeda slūgti?

FT Alphaville rašo, kad gruodžio mėnesį pasaulyje bankrutavo mažiau spekuliacinį kredito reitingą turinčių įmonių, negu jų bankrutavo lapkritį. Prieš tai bankrotų skaičius be perstojo augo 23 mėnesius iš eilės. Atsiranda viltis, kad bankrotų pikas buvo pasiektas lapkritį, o kredito reitingų agentūra Moody's tikisi, kad šių metų pabaigoje bankrotų lygis bus mažesnis nei istorinis vidurkis. Optimizmas sparčiai augina spekuliacinio reitingo obligacijų kainas, į spekuliacinių obligacijų fondus plūsta investuotojų lėšos. Nekantraudami lauksime sausio mėnesio bankrotų statistikos.

2010 m. sausio 12 d., antradienis

Kas yra burbulas?

Diskusijoje apie komercinio nekilnojamo turto kainų svyravimus, S.Sumneris pateikė gerą burbulo apibrėžimą: "burbulas yra kainų pokytis, kurio aš negaliu paaiškinti". Šiais laikais daug kas vadinama burbulais. Pvz. beveik niekas neabejoja, kad Lietuvoje 2008-2009 metais sprogo nekilnojamo turto burbulas. Nors atsižvelgiant į tai, kiek nukrito eksportas ir kiek užpuolė pareksai, devalveckai ir kitos bėdos, kainų sumažėjimo paaiškinimų daugiau nei pakanka. Tas pats su akcijų kainų sumažėjimu pasaulyje - jei JAV NBVP augimas buvo 8 procentais mažesnis nei tikėtasi, nenuostabu (t.y. visiems, išskyrus austrus ir RBC šalininkus), kad įmonių pelnai ir akcijų kainos gerokai sumažėjo.

Dienos citata: David Rosenberg apie akcijų rinkos efektyvumą

"Go back to 2007 and you will see the stock market peaked in October 9 of that year. It kept going up to new highs long after New Century Financial closed its doors, long after the deflation in residential real estate began, long after the financial stocks rolled over, months after the two Bear Stearns hedge funds went bust, and indeed, a full three months after the credit collapse really got going with the blowup in the money market forcing the Fed to cut the discount rate in August. So the stock market, in some sense, has swung from being a classic leading indicator to something quite a bit different. "

David Rosenberg

2010 sausis

2010 m. sausio 10 d., sekmadienis

Fiskalinė politika ir nusistovėjusių įstatymų keitimas

"Tačiau jis pamatė, kad pinigai karalystės ižde buvo išsekę, o be to, duoklė iš valdų buvo sumažėjusi dėl vaidų ir skurdo, kuriuos jis buvo sukėlęs krašte panaikindamas įstatymus, buvusius nuo seniausių laikų."
1 Mak 3,29

2010 m. sausio 7 d., ketvirtadienis

Kuo skiriasi komunizmas nuo socializmo

Labai patiko šis B.Kaplano straipsnis apie komunizmo santvarką. Dvi didžiausios visų laikų komunistinės valstybės buvo Lenino ir Stalino laikų SSRS ir Mao laikų Kinija. Tiek socialistinėje, tiek komunistinėje santvarkoje gamybos priemonės priklauso valstybei, bet pagrindinis šių dviejų komunistinių šalių skiriamasis bruožas buvo valdžios ryžtas ir atkaklumas terorizuojant, žudant ir marinant badu savo šalies gyventojus.

K.Marksas tikėjosi, kad socializmas pirmiausia atsiras išsivysčiusiose kapitalistinėse šalyse, nes jose kapitalizmas yra labiausiai supuvęs. Atsitiko taip, kad dėl karų atsiradus valdžios vakuumui komunistams pavyko paimti valdžią tik mažai išsivysčiusiose šalyse, kurių ekonomikos pagrindas buvo žemės ūkis. Dėl to jiems reikėjo nacionalizuoti ne tik pramonę, bet ir milijonams smulkių savininkų priklausančią žemę. Sėkmingiausia komunistų taktika visais atvejais buvo panaši:
  • naikinti pažangiausius ūkius, žiauriai susidorojant su jų savininkais. Nors nuo to mažėjo žemės ūkio našumas, teroras buvo būtinas, nes tik iš neturtingų ir įbaugintų žemdirbių pavykdavo atimti jų produkciją. 
  • atimtos produkcijos eksporto pajamas panaudoti didelio masto industrializacijai, orientuotai į karo pramonę
  • smukus žemės ūkio našumui ir dėl produkcijos konfiskavimo prasidėdavo badas, ir žmonės iš kaimų buvo priversti keltis į miestus
Taigi komunistinė industrializacija unikali tuo, kad buvo priverstinė, ir vyko mažėjant žemės ūkio našumui. Laisvose šalyse būdavo atvirkščiai - padidėjus žemės ūkio našumui, dalis atsilaisvinusių išteklių buvo panaudojama industrializacijai ir miestų plėtrai.

2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

Kodėl motinystės (tėvystės) pašalpos gilina krizę, ir kaip jas patobulinti

Panagrinėkime motinystės (tėvystės) pašalpų ekonominę įtaką:
1. Pašalpos didina mokesčių naštą, todėl lietuviai dirba mažiau ir yra ne tokie turtingi.
2. Pašalpos skatina gimstamumą, kas naudinga tiek naujai gimstantiems žmonėms, tiek aplinkiniams ir visam pasauliui. Dėl didesnio gimstamumo daugiausiai praranda naujai gimstančių žmonių vyresniesieji broliai ir seserys, tačiau bendra nauda didesnė už žalą.

Ar sudėjus šiuos du dalykus didesnė išeina nauda, ar žala, neįmanoma pasakyti neįsivėlus į ginčą dėl socialinės diskonto normos, bet šis įrašas ne apie tai. Sakykime, kad vyriausybė nusprendė padaryti pasaulį geresnį ateities kartoms ir skatinti gimstamumą. Dabartinės pašalpos tam itin prastai tinka, nes

3. Pašalpos skatina jaunas mamas (šiek tiek - ir tėčius) nedirbti.
Tai neracionalu bet kuriuo metu, o ypač blogai per krizę mažoje atviroje šalyje, kur vienintelė viltis išsigelbėti iš krizės yra kad sumažės atlyginimai, ir jaunos mamos konkuruodamos darbo rinkoje galėtų prie to prisidėti.

Šio neigiamo poveikio būtų galima išvengti, jei motinystės (tėvystės) pašalpa būtų išmokama vienu kartu, nereikalaujant, kad žmogus dvejus metus po pašalpos gavimo nedirbtų. Tiesa, tokiu atveju smarkiai susilpnėtų dar vienas pašalpų poveikis, t.y. kad

4. Maži vaikai daugiau laiko praleidžia su savo mamomis.
Jiems tai be abejo naudinga, bet ar dabartinė sistema ne per daug juos lepina? Kai kurie vaikai jai turėtų būti dėkingi už 2 punktą, t.y. kad iš viso gimė, o kiti per krizę galėtų pasitenkinti natūralia nesubsidijuojama mamų meile.

Latvija ir valiutų krizių modeliai

Nobelio premijos laureatas Paul Krugman rašo apie valiutų krizių modelių vystymąsi. Galima spėti, kad jis turbūt net nežino, kas yra Latvijos sostinė, todėl įvertinti valiutos krizės grėsmę Latvijai teks patiems.

  • Pirmos kartos valiutų krizių modeliai sako, kad valiutų krizės kyla, kai dėl valiutos kurso neatitikimo spekuliacinės atakos metu greitai išsenka centrinio banko valiutos rezervai. Latvijos centrinio banko balansas remiasi valiutų valdybos principu, pagal kurį centrinio banko pinigų emisija pilnai padengiama užsienio valiutos rezervais, todėl Latvija yra pilnai apsaugota nuo pirmojo tipo valiutų krizių.
  • Antros kartos valiutų krizių modeliai sako, kad valiutų krizės kyla, kai valdžia nusprendžia, kad ginti valstybę nuo valiutų krizės per daug žalinga ekonomikai (pavyzdys - Anglija 1992). Antros kartos krizių modeliai labiau paaiškina didelių uždarų ekonomikų valiutų krizes, todėl nelabai tinka Latvijai. Pagal šiuos modelius svarbiausias faktorius yra interesų grupių politinė įtaka. Latvijos ekonominės krizės pradžioje valiutinio stabilumo šalininkai turėjo absoliučią persvarą (prisiminkime kad ir Latvijos spec. tarnybų veiksmus prieš apie krizę kalbančius rusų tautybės ekonomistus). Ši persvara išlieka ir dabar, tai įrodo stabilizacinė valdžios politika Latvijoje.
  • Trečios kartos valiutų krizių modeliai akcentuoja ne valdžios, bet privataus sektoriaus situaciją. Esant dideliam privataus sektoriaus įsiskolinimui užsienio valiuta, ekonomika gali patekti į situaciją be išeities - privatus sektorius atsiduria priešbankrotinėje būklėje nepriklausomai nuo valiutos kurso politikos, o valstybės veiksmus stimuliuojant ekonomiką riboja valstybės skolos našta. Esant tokiai situacijai, Krugmanas rekomenduoja žemo valiutos kurso politiką, kuri esant mažesniems atlyginimams galėtų sumažinti nedarbą. Oficiali Tarptautinio valiutos fondo pozicija kitokia - jie mano, kad perėjus prie žemo valiutos kurso vienu metu bankrutuotų labai daug privataus sektoriaus įmonių, kas dar labiau padidintų bedarbių skaičių, nes Latvijos teismai nepajėgūs vienu metu optimaliai išspręsti didelio skaičiaus bankroto bylų. Stabilaus valiutos kurso politika turi ir kitų privalumų - ją vykdant nuo nuvertėjimo apsaugomos gyventojų santaupos. Pagal trečios kartos modelius, svarbu teisingai parinkti kurso politiką pačioje ekonomikos krizės pradžioje, ir jos nuosekliai laikytis. Politikos keitimas šiuo metu būtų gerokai pavėluotas, nes Latvijos darbo rinka jau pakankamai adaptavosi prie krizės.

Išvada. Latvija apsaugota nuo pirmojo ir antrojo tipo valiutos krizių. Pagal trečiosios kartos krizių modelius, šiuo metu Latvijai naudingiausia stabilaus valiutos kurso politika.

2010 m. sausio 4 d., pirmadienis

Kaip Chruščiovas su Samuelsonu vijosi Ameriką

B.Kaplanas ir A.Tabarrokas savo bloguose neseniai aptarinėjo straipsnį, kuriame analizuojamas perdėtas JAV makroekonomikos vadovėlių autorių pasitikėjimas SSRS ekonomikos augimu šaltojo karo metais. Ilgą laiką daugelyje vadovėlių buvo rašoma, kad SSRS BNP dvigubai mažesnis už JAV, bet SSRS nėra nedarbo, ir joje didesnė dalis pajamų sutaupoma bei investuojama, todėl joje augimas turi būti greitesnis, ir daugiausia po 20 metų SSRS pavis JAV.

Straipsnio autoriai daro išvadą, kad pervertinti SSRS augimą labiau buvo linkę tie, kas apskritai linkę labiau pasitikėti paprastų modelių naudingumu prognozuojant ateitį, o politinės pažiūros didelės įtakos neturėjo. Aš visgi pritarčiau B.Kaplanui, kad svarbiausias veiksnys buvo autorių simpatijos socializmui, tik deja tyrimas apėmė per mažai duomenų, kad tai išryškėtų. Kaip kritinės SSRS ekonomikos analizės pavyzdį B.Kaplanas įdėjo nuorodą į savo straipsnį apie komunizmą trumpojoje ekonomikos enciklopedijoje, bet apie jį - kitame poste.

Dienos citata - Paul Krugman: "Рига – столица Литвы"

"Now, most of what has gone wrong with the world these past two years has not taken the form of classic currency crises (though give it time – the Baltic nations, in particular, seem well positioned to follow in Argentina’s footsteps). "
Paul Krugman
2010 sausis

2010 m. sausio 2 d., šeštadienis

Austrų ekonomikos mokykla mirė. Tegyvuoja austrų ekonomikos mokykla!

Kadangi austrų ekonomikos mokyklos vardą kasdienėje kalboje uzurpavo monetarinės konspiracijos teorijos šalininkai, nuo šių metų sausio 1 d. Austrian Economists blogas pakeitė pavadinimą į Coordination Problem.
Kadangi klasikinės austrų ekonomikos mokyklos idėjos turi išliekamają vertę, populiariausias pasaulio ekonomikos blogeris Cowen'as viename paskutinių savo straipsnių iš esmės pasisako už austrų verslo ciklo teoriją (už nuorodą dėkoju Šališkam Stebėtojui).

Ankstesnės žinutės šia tema:
Populiariausias ekonomikos blogeris Cowen'as yra slaptas austrų ekonominės mokyklos narys.
Austrų ekonomikos mokyklos nepažanga ir prisikėlimas.